Prestižine Alberto Londreso premija apdovanoto žurnalisto laida siekia parodyti pasaulį tokį, koks jis yra – joje atvirai atskleista šokiruojanti, politiškai nekorektiška realybė neretai sukelia audringas reakcijas ir diskusijas, ypač Izraelio ir Palestinos, Čečėnijos ir Vladimiro Putino Rusijos klausimais.
Būtent pastarajai temai daug dėmesio buvo skirta diskusijoje Kaune, kurios metu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentais bendravo P.Boitet ir Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė Lucas Aubry.
Susitikimas prasidėjo P.Boitet reportažu, parengtu 2008-aisiais ir pavadintu „Rusija – imperija grįžta?“, kuris šiandien atrodo pranašiškai.
Reportažo pabaigoje matomas tuometinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ir kiti regiono lyderiai – daugumos iš jų šiandien jau nebėra valdžioje, o V.Putinas savo poziciją išlaikė iki šiol.
Dalis reportažo parengta Kryme, pakalbinti ten gyvenantys žmonės – laidoje jau tada siekta parodyti, kad dėl Rusijos taikomos rusakalbių gynimo strategijos pasipriešinimas nebuvo įmanomas.
„Keliamos provokacijos, įtampa, o tuomet rusakalbiai kreipiasi į Maskvą prašydami pagalbos. Jau tada darydami reportažą Sevastopolyje aiškiai pamatėme, kad žmonės ten labai kritiški Kijevo atžvilgiu ir palaiko Rusiją“, – paaiškino P.Boitet.
„Šiandien kyla klausimas – ar V.Putinas, kuris SSRS žlugimą yra pavadinęs didžiausia XX a. katastrofa ir siekia ją atkurti, nekelia grėsmės mums? Nemanau, kad jo keršto siekis nors kiek sumažėjo“, – sakė žurnalistas.
Prancūzijos partija – nupirkta Rusijos?
Paskaitos dalyviai svečiui priminė dabar populiarią nuomonę, jog Vakarai nesupranta ir nemato to, kas vyksta Rytuose. P.Boitet teko atsakyti į kritiką dėl prancūzų politikų išreiškiamo palaikymo Rusijai – antai trys Prancūzijos dešiniųjų atstovai Europos Taryboje balsavo prieš Rusijos veiksmų Ukrainoje pasmerkimą.
Nemažai daliai prancūzų dešiniųjų politikų imponuoja naratyvas, turintis daug panašumų su Rusijos diskursu – civilizacijos „gynimas“ nuo pažangios visuomenės „pavojų“, homoseksualizmo, islamizacijos.
„Normalu, kad demokratinėje valstybėje žmonės išreiškia skirtingas nuomones. Kita vertus, akivaizdu, kad Maskva turi labai tvirtų ryšių Prancūzijoje.
Sunku pasakyti, kodėl taip yra, tačiau, pavyzdžiui, dabar labai svarbi šalies dešiniųjų partija „Nacionalinis frontas“ tikrai turi ryšių Maskvoje – susidūrusi su finansinėmis problemomis, kai negalėjo gauti paskolų, ji gavo jas iš bankų Rusijoje“, – pasakojo žurnalistas.
Nepaisant to, P.Boitet neskuba šios partijos vadinti nupirkta – esą tai pernelyg radikali išvada, net jei ir tikėtina, kad gavęs šias paskolas „Nacionalinis frontas“ bus palankesnis Maskvai.
Pasak jo, nemažai daliai šalies dešiniųjų politikų tiesiog imponuoja naratyvas, turintis daug panašumų su Rusijos diskursu – civilizacijos „gynimas“ nuo pažangios visuomenės „pavojų“, homoseksualizmo, islamizacijos ir taip toliau.
Karikatūrų vėl nebespausdintų
Diskusijai palietus tragiškus sausio įvykius, kai buvo įvykdytas išpuolis prieš satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją dėl Mahometo karikatūrų, P.Boitet pabrėžė, kad šiandien didelius iššūkius kelia internetas, pavertęs pasaulį globaliu kaimu.
„Tai, kas sukuriama viename pasaulio krašte, lengvai matoma ir kitame.
Matome, kad prancūziškas humoras ne visiems priimtinas, ir dabar turime nuspręsti, ar reikia saugoti savo tradicijas naujųjų technologijų eroje.
Beje, vienas iš „Charlie Hebdo“ vadovų pripažįsta, kad jei šiandien reiktų spręsti, ar spausdinti tokias karikatūras, jis vis dėlto to nebedarytų“, – atskleidė P.Boitet.
Žurnalistas tokios pozicijos nepalaiko – žiniasklaida privalo ginti žodžio laisvę.
„Laisvė yra nedaloma – jei šiandien įsiklausysime į islamistų reikalavimus, rytoj teks nusileisti kitiems religiniams fanatikams arba norintiems uždrausti kailių nešiojimą ir taip toliau.
Jei atiduosime detalę, visa sistema sugrius. Kita vertus, mes čia nelabai ką galime jums aiškinti. Juk paskutiniame „Reporterių be sienos“ spaudos laisvės indekse Lietuva užima 32, o Prancūzija – 39 vietą, taigi ne mums jus mokyti“, – įsitikinęs P.Boitet.
Bažnyčios kritika – nuo Voltero laikų
Papildydamas svečio mintis, Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė L.Aubry paaiškino, kad „Charlie Hebdo“ nėra cinikai, kuriems nėra nieko šventa – leidinio tikslas yra ne sutrypti šventus dalykus ar rodyti nepagarbą, o kritikuoti tai, kas neteisinga pasaulyje.
„Pašiepimo tradicija tęsiasi nuo senovės – dar nuo F.Rablė ir Voltero laikų. Volteras buvo kaip niekad šiuolaikiškas. Jis piktinosi, kad bažnyčia myriop nubaudė protestantą už tai, jog šis vykstant katalikiškai laidotuvių procesijai nenusiėmė skrybėlės.
Rašytojas pasmerkė bažnyčią už tokią kardinalią bausmę, sakydamas, kad jis kaip visuomenės intelektualas turi ginti žodžio laisvę“, – istorijos epizodą prisiminė diplomatas.
P.Boitet teigimu, tiek Prancūzija, tiek Lietuva yra ilgą istoriją turinčios valstybės, išmokusios kritiškai vertinti religiją.
„Protestantai žudė žmones Amerikoje, Pietų Afrikos Respublikoje buvo vykdomas apartheidas, žydai palestiniečius laiko antrarūšiais, Mianmare budistai žudo musulmonus – visa tai vyksta Dievo vardu. Todėl nenuostabu, kad atsiranda atsisakančių religijos, mokančių pažvelgti į ją iš šono“.
Susitikimas su P.Boitet Vytauto Didžiojo universitete buvo surengtas tradiciškai visame pasaulyje minint mėnesį, skirtą frankofonijai – prancūzų kalbai ir kultūrai. Kovo 20-ąją minima Tarptautinė frankofonijos diena.
