„Vatican News“ skelbia, kad prasidėjus karui popiežius susitiko su Rusijos ambasadoriumi. Per pokalbį pontifikas išreiškė norą vykti į Maskvą ir prireikus pasikalbėti su V.Putinu.
„Iš Lavrovo gavau labai mandagų atsakymą, kuriame jis padėkojo, bet atsakė, kad šiuo metu tai nėra būtina“, – sakė popiežius.
-
Nelaisvės kūdikis: kaip patekusi į rusų rankas išgyveno nėščia Mariupolio gynėja
-
Kyjivo valdžia ruošiasi iš miesto evakuoti visus civilius, jei visiškai nutrūktų elektros tiekimas
-
Lietuva rems Ukrainos siekį suteikti Europos kultūros sostinės titulą jos miestams
-
Vienas iš nedaugelio Chersone likusių gyventojų: „Labai sunku laukti, bet aš tikiu išlaisvinimu“
Popiežius teigė, kad seka situaciją Ukrainoje ir du kartus kalbėjo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Mane stebina žiaurumas, kuris galbūt nėra rusų tautos... nes rusų tauta yra didi tauta. Tai yra samdinių, kareivių, kurie eina į karą kaip į nuotykį [žiaurumas]... Man labiau patinka taip galvoti, nes labai gerbiu rusų tautą, rusų humanizmą. Tik pagalvokite apie Dostojevskį, kuris iki šiol mus įkvepia, įkvepia krikščionis mąstyti apie krikščionybę“, – interviu kalbėjo pontifikas.
„Labai gerbiu rusų tautą, taip pat labai gerbiu ir ukrainiečių tautą. Kai man buvo vienuolika metų, netoli manęs buvo kunigas, kuris celebravo ukrainiečių kalba ir neturėjo ministrantų, ir jis išmokė mane tarnauti Mišias ukrainietiškai, o visas tas ukrainietiškas giesmes aš žinau jų kalba, nes išmokau jas vaikystėje. Taigi ukrainiečių liturgijai jaučiu labai didelį prieraišumą. Esu tarp dviejų tautų, kurias myliu“, – toliau kalbėjo popiežius.
„Šis karas yra pasaulinis, nes tiesa, kad kai vienos ar kitos pusės imperijos nusilpsta, joms reikia kariauti, kad jaustųsi stiprios, taip pat kad parduotų ginklus! Manau, kad šiandien didžiausia pasaulio nelaimė yra ginklų pramonė. Prašau! Man sakė, nežinau, ar tai tiesa, ar ne, kad jei metus negamintume ginklų, galėtume panaikinti badą pasaulyje. Ginklų pramonė yra siaubinga“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.
Jau anksčiau popiežiaus Pranciškaus pareiškimai karo tema kėlė klausimų Ukrainą palaikantiems Vakarams.
Vasarą Vatikanas turėjo paaiškinti popiežiaus Pranciškaus poziciją dėl Ukrainos, pontifiko komentarams apie rusų ultranacionalisto Aleksandro Dugino dukters Darjos žūtį suerzinus Kyjivą.
Rugpjūčio 24 dieną kalbėdamas Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga, popiežius taip komentavo įvykius: „Tiek daug nekaltų žmonių... moka kainą už beprotybę.“
Kaip vieną iš pavyzdžių jis paminėjo Darją Duginą – Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko ultranacionalisto dukrą, žuvusią sprogus bombai, padėtai jos automobilyje.
Pontifiko žodžius Vatikanui tada teko tikslinti.
„Šventojo Tėvo žodžius šiuo jautriu klausimu reikia suprasti kaip balsą, pakeltą ginant žmogaus gyvybę ir su ja susijusias vertybes, o ne kaip politinę poziciją“, – sakoma Šventojo Sosto pareiškime.
Pareiškime pabrėžiama, kad karą Ukrainoje „pradėjo Rusijos Federacija“ ir kad Pranciškus „aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkė jį kaip moraliai neteisingą, nepriimtiną, barbarišką, beprasmį, atgrasų ir šventvagišką“.
Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas atsakė, kad pontifikui nederėjo „agresoriaus ir aukos“ priskirti vienai kategorijai, o Vatikano pasiuntinys Kyjive buvo iškviestas pasiaiškinti į Užsienio reikalų ministeriją.
