Tai gruodžio 11 d. pranešė „Reuters“, remdamasi keturiais su susitikimu susipažinusiais šaltiniais.
Jų teigimu, gruodžio 7 d. trys lyderiai be patarėjų kalbėjosi 35 minutes, tačiau neaptarė konkrečių detalių dėl jokios taikos ateities vizijos.
Du su diskusijomis susipažinę šaltiniai agentūrai „Reuters“ sakė, kad prezidentas V.Zelenskis pasinaudojo pirmuoju susitikimu su Donaldu Trumpu po JAV prezidento rinkimų, kad paaiškintų, jog Vakarai turi suteikti Ukrainai saugumo garantijas, jei Rusijos ir Ukrainos karas baigtųsi derybomis.
Pasak agentūros šaltinių, trišalis susitikimas suteikė tam tikrų pirminių užuominų apie tai, kaip galėtų vykti derybos dėl karo užbaigimo, nors neabejojama, kad šis procesas, kuriame turės dalyvauti ir Vladimiras Putinas, bus kupinas sunkumų, o JAV vaidmuo jame dar nėra aiškus.
Pasak vieno „Reuters“ šaltinio, D.Trumpas su pašnekovais elgėsi maloniai, pagarbiai ir atvirai, atrodė, kad jis nori išklausyti.
Nei D.Trumpas, nei jam artimi pareigūnai, susiję su Ukrainos klausimais, tiksliai nepasakė, kaip jie įsivaizduoja karo sprendimo būdą ir kaip tvirtai oficialusis Kyjivas reikalauja, kad jam būtų suteiktos saugumo garantijos kaip bet kokio galimo susitarimo dalis.
Reikia mechanizmo, kuris užtikrintų, kad V.Putinas nepažeis paliaubų
„Per susitikimą buvo iškelti keli svarbūs klausimai, pavyzdžiui, buvo pasakyta, kad pasauliui reikia garantijų, nes vien paliaubų nepakanka, V.Putinas gali vėl jas pažeisti, kaip ir anksčiau, neturint tinkamų garantijų“, – „Reuters“ sakė šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje.
Paklaustas, kaip D.Trumpas vertina pokalbį su V.Zelenskiu ir E.Macronu, šaltinis atsakė: „Jis svarsto visas detales“.
Prezidentai E.Macronas ir V.Zelenskis per susitikimą su D.Trumpu Paryžiuje laikėsi tos pačios pozicijos, tačiau stengėsi neatrodyti taip, tarsi varytų išrinktąjį JAV prezidentą į kampą, sakė gerai informuotas pareigūnas.
Prancūzijos prezidentas ir V.Zelenskis dirbo darniai išdėstydami D.Trumpui požiūrį į padėtį ir pabrėždami, kad be Vašingtono paramos Kyjivui būtų labai sunku, – padarė išvadą pareigūnas.
Keli D.Trumpui artimi pareigūnai „Reuters“ sakė, kad jis savo susitikimų grafiką formuoja atsižvelgdamas į asmeninių santykių su kitų šalių vadovais užmezgimą – o tai yra jo diplomatinio metodo pagrindas. Tačiau galiausiai jis ketina pats priimti sprendimus dėl savo būsimų veiksmų.
E.Macronas nori į Ukrainą nusiųsti 40 tūkst. NATO karių
15min primena, kad ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyks į Varšuvą aptarti taikos palaikymo misijos, skirtos Ukrainos suverenitetui apsaugoti, jei būtų pasirašytas susitarimas su Rusija.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Camille'is Grandas dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė, kad per susitikimą su naujai išrinktu JAV prezidentu Donaldu Trumpu Prancūzijos vadovas galėjo duoti suprasti, kad Europa yra pasirengusi prisiimti riziką ginti Ukrainos suverenitetą.
Prancūzija aktyviai siūlo siųsti į šalį taikos palaikymo misiją, kuri užtikrintų, kad rusai nepažeistų paliaubų. Prancūzijos tarptautinių santykių institutas rengia šios misijos projektą.
Jo ekspertas Élie Tenenbaumas sakė, kad karinį kontingentą galėtų sudaryti penkios brigados (apie 40 tūkst. karių). Vienos brigados vadovavimas galėtų būti perduotas Lenkijai.
