Pasak Alain Le Roy, dabartinės minėtoje Afrikos valstybėje dislokuotos pajėgos nėra pakankamos civiliams apginti nuo smurto, kurį vykdo sukilėlių grupės ir šalies kariuomenė. Šiuo metu Demokratinėje Kongo Respublikoje dislokuoti 9 tūkst. JT taikos palaikymo misijos dalyviai.
Pastaroji krizė Demokratinėje Kongo Respublikoje kilo rugpjūtį, kai sukilėliai patraukė Gomos link – pastaroji šiuo metu apsupta pabėgėlių stovyklų.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paragino susitarti dėl paliaubų, kad humanitariniai darbuotojai galėtų suteikti pagalbą 100 tūkst. pabėgelių, atskirtų sukilėlių kontroliuojamose šiaurės Gomos teritorijose.
Pasak Alain Le Roy, dabartinės minėtoje Afrikos valstybėje dislokuotos pajėgos nėra pakankamos civiliams apginti nuo smurto, kurį vykdo sukilėlių grupės ir šalies kariuomenė.JT taikos palaikymo misija Demokratinėje Kongo Respublikoje yra didžiausia iš visų jos vykdomų misijų. Tačiau A. Le Roy teigimu, 10 tūkst. rytinės šalies dalies gyventojų tenka tik 10 JT karių.
Kiek anksčiau sukilėlių lyderis generolas Laurentas Nkunda pranešė suformavęs alternatyvią administraciją šalies rytuose esančiame regione, kurį jis kontroliuoja. Teigiama, kad sukurta alternatyvi 12 ministrų vyriausybė ir kad sukilėliai taip pat apsiėmė pasirūpinti tokiomis funkcijomis, kaip policija ir saugumu.
Gen. L.Nkunda tvirtina kovojantis norėdamas apsaugoti savo tutsi bendruomenę nuo Ruandos hutu sukilėlių, atvykusių į šalį po 1994 metų Ruandos genocide.
Nors Demokratinės Kongo Respublikos valdžia pražadėjo sustabdyti hutu pajėgas, iš tiesų nieko dėl to nepadarė.
Pirmadienį gen. L.Nkunda pagrasino perimti visos šalies kontrolę, jei prezidento Josepho Kabilos valdžia ir toliau su juo nesiderės. Tačiau oficialios valdžios pareigūnas tvirtino, kad valdžia neketina kalbėtis su sukilėliais, kaltinamais karo nusikaltimais.
JT šiais nusikaltimais kaltina abi puses.