Šio atšilimo padariniai jau pastebimi: visame žemyne ištinka sausros, kyla gaisrai ir tirpsta ledas. Nuo liepos mėnesio iki šių metų pradžios gaisrų skaičius Europos Sąjungoje keturis kartus viršijo 15 metų vidurkį.
Europos klimato būklės ataskaitoje, parengtoje kartu su ES „Copernicus“ tarnyba, įspėjama, kad šiltėjimo tendencijai tęsiantis, išskirtiniai karščiai, miškų gaisrai, potvyniai ir kiti klimato kaitos padariniai paveiks visuomenę, ekonomiką ir ekosistemas.
Nuo 1991 m. iki 2021 m. temperatūra Europoje vidutiniškai šiltėjo maždaug 0,5 °C per dešimtmetį.
Tai turėjo pasekmių: nuo 1997 m. iki 2021 m. Alpių ledynai neteko 30 metrų ledo storio, o Grenlandijos ledo skydas taip pat tirpsta, prisidėdamas prie jūros lygio kilimo. 2021 m. vasarą Grenlandijos aukščiausiame jos taške, Summit stotyje, pirmą kartą istorijoje užfiksuotas lietus – iki tol ten krito tik sniegas.
Dėl ekstremalių orų reiškinių žuvo žmonių. Ataskaitoje teigiama, kad 2021 m. dėl didelio poveikio orų ir klimato reiškinių, iš kurių 84 proc. sudarė potvyniai ir audros, žuvo šimtai žmonių, tiesiogiai nukentėjo daugiau kaip 500 000 žmonių, o ekonominė žala viršijo 50 mlrd. dolerių.
„Europoje matome šiltėjančio pasaulio vaizdą, kuris primena mums, kad net ir gerai pasirengusios visuomenės nėra apsaugotos nuo ekstremalių orų reiškinių poveikio“, – sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinis sekretorius profesorius Petteris Taalas.
„Šiemet, kaip ir 2021 m., dideles Europos dalis paveikė dideli karščiai ir sausros, skatinančios miškų gaisrus. 2021 m. išskirtiniai potvyniai sukėlė mirčių ir gamtos nuniokojimų“, – tęsė jis.
Ateityje prognozuojama dar daugiau meteorologinių nelaimių.
Taip pat nustatyta, kad labai tikėtina, jog ši tendencija išliks, o ateityje prognozuojama dar daugiau meteorologinių nelaimių. Prognozuojama, kad temperatūra visose Europos teritorijose kils sparčiau nei vidutinės pasaulinės temperatūros pokyčiai, panašiai kaip ir ankstesniuose stebėjimuose. Klimatui atšilus iki 1,5 °C daugiau nei ikipramoniniu laikotarpiu, orų reiškiniai sustiprės, o vis mažėjantis vasaros kritulių kiekis greičiausiai sukels niokojančias sausras. Vėlesniais mėnesiais visuose regionuose, išskyrus Viduržemio jūros regioną, tikėtinos ekstremalios liūtys ir potvyniai.
Nors ataskaita yra niūri, yra ir gerų naujienų. Joje pažymima, kad daugelis Europos šalių labai gerai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, o 1990–2020 m. ES išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 31 proc.
Europa taip pat ėmėsi veiksmų, kad apsaugotų žmones nuo skaudžiausių klimato kaitos padarinių: įspėjimo apie ekstremalias oro sąlygas sistemos apsaugo apie 75 proc. žmonių, o karščio poveikio sveikatai veiksmų planai išgelbėjo daugybę gyvybių.
Yra keletas priežasčių, kodėl Europa šyla sparčiau nei kitos pasaulio dalys.
„Kalbant apie klimato kaitos švelninimą, reikėtų ir toliau sparčiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą regione ir toliau didinti užmojus. Europa gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant iki amžiaus vidurio sukurti anglies dioksido neišskiriančią visuomenę, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus [klimato] susitarimas“, – sakė P.Taalas.
Yra keletas priežasčių, kodėl Europa šyla sparčiau nei kitos pasaulio dalys. Joje daug sausumos, kuri šyla greičiau nei jūra. Arktis ir apskritai didelės šiaurinės platumos taip pat yra sparčiausiai pasaulyje šylantys regionai, o palyginti didelė Europos dalis yra šiaurinėse platumose.
Prie to gali prisidėti ir grįžtamojo ryšio sistemos, pavyzdžiui, išsausėjusi dirvožemio drėgmė, kuri reiškia, kad temperatūra kyla greičiau, todėl dirvožemis dar labiau išdžiūsta. Kitas grįžtamojo ryšio kilpų pavyzdys – Europos pažeidžiamumas dėl dvigubų srovių srautų.
Šis „dvigubas“ efektas atsiranda, kai srovė laikinai suskyla į dvi dalis ir tarp dviejų atšakų lieka silpnų vėjų ir aukšto slėgio oro sritis, kuri sukelia didelį karštį. Šie dvigubi srautai tampa labiau tikėtini, kai vasaros pradžioje įkaista sausumos masė.
