Prekybos centras tvora atskyrė ne paskiepytus, o COVID-19 pažymėjimą turinčius žmones

Naujos melagienų „herojės“ – kai kurių šalių prekybos centruose atsiradusios tvorelės. Internete pastarosiomis savaitėmis plinta nuotrauka, kurioje matyti tvora, tariamai įrengta Vokietijoje. Tai iškart paskatino žmones priminti juodžiausius šios šalies istorijos momentus – esą elgiamasi lyg nacių laikais.
Išversta tvora Rasų kapinėse
Stop juosta / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Tačiau kadras yra iš Rumunijos, o tvora atsirado siekiant atskirti klientų, kurie turi vadinamąjį žaliąjį pasą ir jo neturi, srautus. Toks prekybos centro žingsnis sulaukė ne vien klientų, bet ir įvairių organizacijų kritikos.

Lygina su Berlyno siena

Prieš kelias dienas politinių aktyvistų grupėje „Young Americans for Liberty“ (angl. „Jauni amerikiečiai už laisvę“) socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė nuotrauka, sulaukusi bemaž 3 tūkst. reakcijų.

Fotografijoje, kaip galima spėti, matyti prekybos centras. Kairėje ir dešinėje matyti parduotuvės, nuo vienos prie kitos vaikštantys žmonės, kai kurie – su krepšiais ar vežimėliais.

Būtų įprastas vaizdas, jei ne centre stovinti metalinė tvora, kokia naudojama statyboms aptverti, per renginius apriboti vietą, kurioje gali vaikščioti dalyviai, ir pan.

„Vokietijoje tvora atskiria pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius žmones, – paaiškinta virš nuotraukos. – Blogiausias COVID simptomas yra beprotystė.“

Įrašo, kuriuo buvo pasidalinta 1,2 tūkst. kartų, jau nebėra.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Tvora prekybos centre lyginama su Berlyno siena
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Tvora prekybos centre lyginama su Berlyno siena

Bet tą pačią nuotrauką, paskelbtą lapkričio pabaigoje, vis dar galima rasti šioje „Twitter“ paskyroje. Prie jos taip pat paaiškinta: „Vokietija – paskiepytieji ir nepaskiepytieji prekybos centre atskiriami tvora.“

Daugiau nei 6,2 tūkst. žmonių prie šios fotografijos paspaudė „patinka“, daugiau nei 3 tūkst. ja pasidalijo.

Šis „Twitter“ vartotojas savo pasipiktinimui išreikšti pridėjo daugiau panašių nuotraukų, pasak jo, iš Latvijos, Rusijos, Rumunijos, Australijos, Vengrijos, Prancūzijos, Kanados prekybos centrų ir Kalėdų mugių.

Jose matyti, kaip erdvės atidalintos metalinėmis tvoromis, iš metalinio rėmo ir audinio pagamintais atitvarais, prekių paletėmis, kelio darbininkų naudojamais kūgeliais.

Taip pat skaitykite: „Neteisinga ir neetiška“: ekspertai atmeta galimybių paso lyginimą su nacių elgesiu

Komentatoriai pasidalino koncentracijos stovyklos ir Berlyno sienos vaizdais, lygindami situaciją su Holokaustu ar Šaltojo karo laikų Europos perskyrimu.

Parduotuvėse pažymėjimų netikrina

Ši nuotrauka nuo lapkričio klajoja po visą pasaulį, ja socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose su komentarais apie Vokietijoje tariamai taikomas nacius primenančias taisykles dalijamasi nuo Kinijos iki Mozambiko.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/„Twitter“ klaidingai teigiama, esą tvora atsirado Vokietijos prekybos centre
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/„Twitter“ klaidingai teigiama, esą tvora atsirado Vokietijos prekybos centre

Tačiau ne vienas komentatorius po cituotu įrašu „Twitter“ pažymėjo, kad įamžintas vaizdas – ne iš Rumunijos ir kad jis klaidingai interpretuojamas.

Vokietijoje gyvenanti Živilė suabejojo, ar nuotraukoje tikrai įamžintas šioje šalyje veikiantis prekybos centras.

„Lankausi kelių tinklų, taip pat ir „Kaufland“ prekybos centruose, nesu mačiusi nieko panašaus, – portalui 15min pasakojo moteris. – Negaliu garantuoti, kad tikrai niekur nieko panašaus nėra, bet labai abejočiau.

Tokias tvoras pastaruoju metu mačiau tik prie IKEA – žmonių srautui prie įėjimo reguliuoti. Žinant, kiek pirkėjų ten lankosi, būtų sunku juos išlaikyti tvarkingoje eilėje prie durų.“

15min skaitytojos nuotr./Vokietijoje į kai kurias vietas galima patekti tik persirgus COVID-19 arba pasiskiepijus ir dar pasidarius testą
15min skaitytojos nuotr./Vokietijoje į kai kurias vietas galima patekti tik persirgus COVID-19 arba pasiskiepijus ir dar pasidarius testą

Anot pašnekovės, įprastuose prekybos centruose, kur parduodami maisto produktai, higienos, buities ir kitos būtiniausios prekės, jokie COVID-19 pažymėjimai apskritai netikrinami, tereikia respiratoriaus ar medicininės kaukės.

Vokietija tokio pažymėjimo, kaip galimybių pasas, neturi, tačiau jau seniai taiko 3G (vok. geimpft, genesen, getestet – pasiskiepijęs, pasveikęs, pasidaręs testą), o kai kuriose vietose – ir 2G (pasiskiepijęs, pasveikęs) taisyklę. Tam tikrose vietose (pavyzdžiui, restoranuose, Kalėdų mugėse) galioja 2G+ – persirgusiems ar pasiskiepijusiems žmonėms reikia pateikti ir neigiamą testo rezultatą.

Liepė tvorą išardyti

Tą pačią nuotrauką galima rasti ir kai kurių rumunų paskyrose „Facebook“ (čia ir čia) su paaiškinimais, esą joje matyti prekybos centras „Kaufland“ (beje, priklausantis vokiškam tinklui – tai yra vienintelė sąsaja su Vokietija).

Šie rumunai neslėpė, kad pamatę tvoras suglumo, – esą būtų pakakę jau taikomų ribojimų.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/„Twitter“ atsirado ir nuotrauka iš Latvijos
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/„Twitter“ atsirado ir nuotrauka iš Latvijos

Apie lapkričio viduryje kilusį konfliktą pasakojo ir Rumunijos žiniasklaida (čia, čia ir čia). Šalies rytuose esančio miesto Râmnicu Sărat prekybos centre atsirado tvora, siekiant užtikrinti, kad žaliojo paso neturintys pirkėjai galėtų užeiti tik į „Kaufland“ – įsigyti maisto produktų ir kitų būtinųjų prekių.

Į kitas prekybos centre esančias parduotuves leidžiama patekti tik su žaliuoju pasu. Taip rumunai vadina visose Europos Sąjungos (ES) šalyse galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą.

Rumunijoje nuo liepos naudojamas dokumentas vietinio analogo (kaip lietuviško galimybių paso) neturi.

Žaliasis pasas patvirtina, kad asmuo yra persirgęs COVID-19, pasiskiepijęs nuo šios ligos arba turi neigiamą testo rezultatą. Nuo spalio jo reikia norint patekti į parduotuves. Be papildomų ribojimų galima lankytis tik maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse ir pan.

Kaip tik toks įspėjimas buvo prie įėjimo į prekybos centrą. Tai galima pamatyti viename iš to paties „Twitter“ vartotojo paskelbtų vaizdo įrašų. Kairėn nukreipta rodyklė nurodo įėjimą į „Kaufland“ be jokio papildomo paaiškinimo, prie dešinėn nukreiptos rodyklės paaiškinta, kad, norint patekti į kitas parduotuves, reikalingas žaliasis pažymėjimas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./ES COVID-19 pažymėjimas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./ES COVID-19 pažymėjimas

Norint atskirti šiuos srautus ir atsirado 2 m aukščio metalinė ir permatomas plastiko plėvele padengta tvora.

Tad teiginys, kad tvora atskyrė pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius žmones, nėra tikslus. Žaliąjį pasą gali turėti ir tie, kurie tik persirgo COVID-19 ar pasidarė testą ir gavo neigiamą rezultatą, skiepytis neprivaloma.

Dar daugiau – tvora sulaukė ne tik pirkėjų pasipiktinimo. Teritorinė paslaugų inspekcija pareikalavo, kad esą neteisėtai atsiradusi tvora būtų išmontuota. Tarnybos atstovai nurodė pirkėjų dokumentus patikrinti prie įėjimo į prekybos centrą.

Rumunijoje visiškai nuo COVID-19 pasiskiepiję mažiau nei 40 proc. visų gyventojų ir kiek daugiau nei 47 proc. suaugusiųjų. Pagal šiuos rodiklius šalis ES yra antra nuo galo. Vildamasi paskatinti skiepijimąsi valdžia nusprendė imtis tokių priemonių, kaip žaliasis pasas einant apsipirkti.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų