49 metų M.Casanovos mirtis Brešos mieste Lombardijos regione – naujas, gąsdinantis ženklas, kad infekcija skverbiasi vis giliau į įvairius Italijos visuomenės sluoksnius.
Moteris dirbo prekybos centre – ten, kur visi einame ir dabar, jau įsisiūbavus saviizoliacijos kampanijai.
Taip, protrūkis sustabdė visą Italiją ir kitas šalis, įskaitant Lietuvą – vyriausybės jau kuris laikas stengiasi užrakinti viešąjį gyvenimą ir neleisti plisti infekcijai.
Bet yra kasdienybės elementų, kurie neveikti negali, o tai reiškia, kad rizikuojama net užbėgant nusipirkti maisto.
Tai taip pat reiškia, kad herojai – ne tik užsikrėtusiuosius su sunkiais simptomais slaugyti turintys medikai, bet ir visai kitoje fronto linijoje sustoję piliečiai. Jie nenori prarasti darbo, bet darbas toks, kad kontakto su kitais – pačiais įvairiausiais – žmonėmis neišvengsi.
Tarp tokių herojų – ne tik kasininkai, bet ir krovėjai, kurjeriai, žuvų pardavėjai, kepėjai, skerdikai. Visi jie dabar turi rūpinti ne tik savimi bei savo artimaisiais, bet ir kitais.
M.Casanovos atveju jos mirtis sudrebino parduotuvę, kurioje dirbo velionė. Netrukus – ir panašius prekybos centrus, pašto skyrius. Kitaip tariant, visus tuos verslus, kur prekės pristatomos vieno žmogaus kitam.
„Bijau, kad mirsiu. Tai nutiko Mariagraziai, bet vietoj jos galėjo būti bet kuri iš mūsų, – teigė su M.Casanova 25 metus dirbęs Denni Asolini. – Mes rūpinamės maistu, kuris būtinas. Bet kai maistui pirmenybė, mes nustumti į šalį.“
Italijos, šiuo metu uždariusios absoliučią daugumą restoranų, mokyklų ir gamyklų, premjeras Giuseppe Conte praėjusį šeštadienį neatsitiktinai pabrėžė, kad būtina saugoti tiek medikus, tiek policininkus, tiek kariškius, tiek kasininkus.
Vien Brešos mieste – 6 tūkst. patvirtintų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų. Čia kasininke dirba ir Debora Bravo, kuri prisipažįsta, kad ją į darbą kasdien lydi „stresas ir baimė“.
M.Casanova praėjusios savaitės pradžioje kolegoms prasitarė, kad jai skauda gerklę ir sunku kvėpuoti. Po keturių dienų ji mirė.
Praėjusią savaitę ji iš kasos turėjo nervingai stebėti, kaip pirkėjai vienas po kito liečia produktus be jokių pirštinių. Daugelis eilėse stovėjo nei laikydamiesi saugaus atstumo, nei dėvėdami kaukes.
Vienas D.Bravo kolega netrukus užsikrėtė, ir moteris pagrįstai skundžiasi: „Kartu su gydytojais ir slaugytojais mes esame vieninteliai taip arti viruso. Bet mūsų niekas nesaugo.“
Tiesa, kovo 1-ąją Italijos vyriausybės įsaku prekybos centrams leista dirbti tik į vidų įleidžiant ribotą skaičių žmonių. Su profesinėmis sąjungomis taip pat susitarta, kad kompanijos turi parūpinti darbuotojams rankų dezinfekavimo priemonių ir kaukių.
Tačiau profsąjungų atstovai sako, kad tik mažuma prekybos centrų laikosi šių susitarimų. Pavyzdžiui, epidemijos epicentre, Lombardijoje, tik 40 proc. prekybos centrų kontroliuoja pirkėjų srautus ir yra išdavę kaukes darbuotojams.
M.Casanova praėjusios savaitės pradžioje kolegoms prasitarė, kad jai skauda gerklę ir sunku kvėpuoti. Po keturių dienų ji mirė.
Beje, medikai moters artimiesiems pranešė, kad ją ištiko širdies smūgis – esą koronaviruso infekcija „tik įtariama“. M.Casanovai atlikti testo nespėta – moteris mirė dar nepaėmus mėginio.
„Visos šios moterys yra herojės, – susijaudinęs teigė velionės vyras Gianluigi Ricca. – Joms iškilusi didžiulė grėsmė, jos rizikuoja kiekvieną dieną.“
Dar viena kasininkė Cristina Bonsignori pasakojo bandžiusi pasakyti vienam vyrui prie jos nesiartinti arčiau nei metro atstumu. Bet nepažįstamasis vietoj to aprėkė moterį ir pareiškė, kad pamokys ją, kaip dirbti.