Vieną popietę Kristina Moy atėjo į Jungtinėse Amerikos Valstijose, Sietle esantį vietinį prekybos centrą, norėdama pasiimti keletą įprastų pirkinių ir prekių savo sūnaus artėjančiam beisbolo turnyrui. Tai, kas turėjo būti greitas apsipirkimas, virto trijų valandų išbandymu.
„Kantrybė neabejotinai pradėjo sekti“, – K.Moy pasakojo BBC.
Moteris nufotografavo ilgą eilę žmonių, stumiančių vežimėlius su ilgai galiojančiais pirkiniais ir vandens buteliais.
„Tualetinis popierius iš lentynų buvo graibstomas greičiau nei galėjau suskaičiuoti, o gazuoto vandens lentynos buvo beveik tuščios“, – pasakojo ji.
K.Moy nėra vienintelė, susidūrusi su ilgomis eilėmis ir tuščiomis lentynomis. Masinis ryžių ir greitai paruošiamų makaronų poreikis Singapūre paskatino ministrą pirmininką Lee Hsieną Loongą patikinti visuomenę, kad prekių bus pakankamai. Oklando mieste Naujojoje Zelandijoje žmonių išlaidos prekybos centrams lyginant su praėjusiais metais išaugo 40 procentų. Pardavimai ženkliai išaugo ir Malaizijoje. Šiose vietose jau yra patvirtintų koronaviruso atvejų.
Tai yra panikos pirkimas – reiškinys, kuris ištinka susidūrus su krize. Jis gali išpūsti kainas ir sukurti situaciją, kai priemonių neturi žmonės, kuriems jų labiausiai reikia (pavyzdžiui, medicininių kaukių gali neužtekti gydytojams).
Taigi kodėl žmonės tai daro? Ekspertai sako, kad atsakymas slypi nežinomybės baimėje. Be to, žmonės mano, kad dramatiškas įvykis reikalauja dramatiško atsakymo. Nors šiuo atveju iš tiesų geriausias atsakymas yra toks kasdieniškas dalykas kaip rankų plovimas.
Panikos pirkimo problemos
Žmonės dažnai kaupia atsargas dėl artėjančių stichinių nelaimių, pavyzdžiui uragano ar potvynio.
„Racionalu ruoštis kažkam blogo, jei atrodo, kad tai įvyks“, – sako Davidas Savage'as, Australijos Niukaslo universiteto elgesio ir mikroekonomikos docentas, rašęs apie atsargų kaupimo racionalumą krizės metu. Tačiau: „Neracionalu nusipirkti 500 skardinių pupelių dviejų savaičių izoliacijos laikotarpiui“.
Neracionalus atsargų kaupimas gali lemti kainų augimą, sako Stevenas Tayloras, Britų Kolumbijos universiteto profesorius ir psichologas, knygos „Pandemijos psichologija“ autorius.
Dėl koronaviruso buvo galima rasti kainų augimo pavyzdžių. Tokiose elektroninės prekybos svetainėse kaip „eBay“ ir „Etsy“ aptikta 20 pakuočių veido kaukių, kainuojančių daugiau nei 100 JAV dolerių.
Šios kainos paskatino imtis priemonių prieš produktų perpardavinėtojus. Pavyzdžiui, internetinės prekybos parduotuvė „Amazon“ paskelbė pašalinanti daugiau nei milijoną produktų dėl klaidinančių teiginių ir kainos. Britų vaistinių tinklai „Boots“ ir „LloydsPharmacy“ paskelbė, kad apribos rankų dezinfekcinio skysčio pardavimą: vienam klientui parduos tik du buteliukus.
Taip pat įtempta situacija ir su kaukių pardavimu. Jungtinėse Amerikos Valstijose žmonėms buvo rekomenduota nebepirkti kaukių. Ne tik dėl to, kad chirurginės kaukės neapsaugo nuo koronaviruso, bet ir todėl, kad jų gali nepakakti sveikatos priežiūros specialistams, kurių darbui kaukės būtinos.
Panikos pirkimo psichologija
Yra aiškus skirtumas tarp pasirengimo nelaimėms ir panikos pirkimo, sako mokslininkas S.Tayloras.
Uragano ar potvynio atveju dauguma žmonių žino, kokių tiksliai prekių ar daiktų jiems gali prireikti. Kadangi kol kas neaišku, kokį poveikį turės koronavirusas, iš čia atsiranda daug neapibrėžtumo.
Panikos pirkimą, pasak S.Tayloro, kursto nerimas ir noras numalšinti baimes, todėl žmonės valandomis stovi eilėse ir perka daugiau prekių nei jiems iš tiesų reikia. Ekspertai teigia, kad panikos pirkimas žmonėms leidžia jaustis kontroliuojančiais situaciją.
„Tokiomis aplinkybėmis žmonės jaučia poreikį daryti tai, kas jiems atrodo proporcinga krizės lygiui, – sako S.Tayloras. – Mes žinome, kad viskas, ką šiuo metu turite daryti: plauti rankas ir laikytis kosulio higienos. Tačiau daugeliui žmonių rankų plovimas atrodo pernelyg paprastas dalykas. Jie mano, kad tai yra dramatiškas įvykis, todėl reikalingas dramatiškas atsakas ir leidžia savo pinigus daiktams, tikėdamiesi taip apsisaugoti.“
San Franciske įsikūrusios infekcinių ligų tyrimų įmonės „Metabiota“ vyriausiasis direktorius Benas Oppenheimas su tuo sutinka: „Turbūt tiesa, kad panikos pirkimas yra psichologinis mechanizmas, padedantis įveikti mūsų baimę ir netikrumą, būdas šiek tiek kontroliuoti situaciją imantis veiksmų.“
Galiausiai tokį elgesį paskatina ir bandos mentalitetas. Ekspertai sako, kad pamatę tuščias lentynas daugiau žmonių gali būti paskatinti tame dalyvauti.
„Jei visi kiti „Titaniko“ keleiviai bėga prie gelbėjimosi valčių, jūs taip pat bėgsite. Nesvarbu, ar laivas iš tiesų skęsta, ar ne“, – sako S.Tayloras.
Vis dėlto kai kurie tyrinėtojai mano, kad naudojama „panikos“ etiketė gali būti šiek tiek klaidinanti, nes tikroji panika yra gana reta.
„Panika yra subjektyvi emocinė būsena, – sako B.Oppenheimas. – Gal kas nors tiesiog perskaito straipsnius apie tiekimo grandinės sutrikimus Kinijoje ir kaukių trūkumą Honkonge, o tuomet priima pagrįstą sprendimą nusipirkti kaukių ir jas saugoti dėl viso pikto.“
Ekspertai pabrėžia, kad visuomet yra gerai turėti atsargų ekstremalioms situacijoms ar krizėms. Tačiau nereikėtų persistengti.
„Nerimą reikia pripažinti ir valdyti, – sako Londono universiteto psichologijos profesorė Helene Joffe. – Didelis nerimas nėra naudingas norint pasiruošti [ar] užkirsti kelią krizei.“