Sekmadienį vykusius rinkimus laimėjo Š.Mirzijojevas, surinkęs 87 procentus balsų ir įveikęs tris iš esmės nežinomus varžovus, rodo rinkimų komisijos rezultatai.
65-erių politikas pažadėjo atverti Uzbekistaną užsienio investicijoms ir turizmui bei įgyvendinti svarbiausias vidaus reformas daugiausiai gyventojų turinčioje Vidurio Azijos šalyje.
Anksčiau jis dirbo ministru pirmininku, kai prezidento poste dirbo griežtosios linijos šalininkas Islamas Karimovas, o 2016 metais Š.Mirzijojevas laimėjo savo pirmąją kadenciją ir buvo perrinktas 2021 metais.
Dėl šiais metais įvykusio konstitucinio referendumo dabartinio lyderio kadencija buvo pailginta nuo penkerių iki septynerių metų. Tai reiškia, kad jis galėtų valdyti iki 2037 metų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino Š. Mirzijojevą laimėjus trečią kadenciją Uzbekistano vadovo poste.
„Ši įtikinama pergalė rinkimuose patvirtina jūsų aukštą politinį autoritetą ir rodo, kad jūsų vykdoma plataus masto reformų politika sulaukė plataus visuomenės palaikymo“, – sakoma V.Putino telegramoje, paskelbtoje Kremliaus interneto svetainėje.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas pirmadienį paskambino savo kolegai iš Uzbekistano Š.Mirzijojevui ir pasveikino jį laimėjus trečiąją Vidurio Azijos valstybės vadovo kadenciją, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.
„Xi Jinpingas pabrėžė, kad pastaraisiais metais, mums kartu vadovaujant, Kinijos ir Uzbekistano santykiai pasiekė proveržį, o bendradarbiavimas įvairiose srityse buvo visapusiškai sustiprintas“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.
Buvusi sovietinė respublika Uzbekistanas yra strategiškai svarbioje vietoje – Afganistano kaimynystėje.
Inžinieriaus išsilavinimą turintis Š.Mirzijojevas save vaizduoja kaip reformatorių, kuriantį „Naująjį Uzbekistaną“, ir yra sakęs, kad nori greitai padvigubinti bendrąjį vidaus produktą (BVP) iki 146 mlrd. eurų.
Š.Mirzijojevo perrinkimo kampanijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama ekonomikai ir švietimui.
Jis panaikino priverstinį darbą Uzbekistano medvilnės laukuose ir paleido politinius kalinius, įkalintus per ilgą I.Karimovo valdymo laikotarpį.
Nevyriausybinės organizacijos teigia, kad dabar žmogaus teisių padėtis Uzbekistane yra geresnė nei valdant I.Karimovui, tačiau dar daug ką reikia tobulinti, o valdžia nerodo jokių ženklų, kad galėtų atsirasti tikra opozicija.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį Uzbekistane vykusiuose prezidento rinkimuose stigo realios konkurencijos.
„Uzbekistano prezidento rinkimuose stigo –tikros politinės konkurencijos, nepaisant tam tikrų reformų pastangų“, – teigiama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rinkimų stebėjimo misijos pareiškime.
2022 metų liepą kilo protestai dėl plano atimti iš Karakalpakstano regiono apsisprendimo teisę.
Per neramumus ir vėlesnį susidorojimą skurdžioje šiaurės vakarų teritorijoje žuvo mažiausiai 21 žmogus.
