Kalbėdamas per Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos (PACE) sesiją Strasbūre M.Zemanas antradienį pakartojo esąs nusistatęs prieš sankcijas Rusijai ir pareiškė, kad jos neveikia. Prezidentas sakė, kad šios priemonės turėtų būti pakeistos dialogu, o tokiu atveju Ukraina galėtų tikėtis gauti kokią nors kompensaciją iš Rusijos už aneksuotą Krymą.
Čekijos lyderis taip pat pavadino Krymo aneksiją „įvykusiu faktu“ ir užsiminė, kad ši padėtis negrįžtama.
„Zemano kalba Europos Taryboje smarkiai prieštarauja mūsų užsienio politikai, ir prezidentas neturėjo Čekijos vyriausybės mandato“ skelbti tokią poziciją, B.Sobotka vėliau antradienį komentavo savo „Twitter“ paskyroje.
„Čekija pasisako už tarptautinių įstatymų laikymąsi. ES sankcijos Rusijai susijusios su Minsko susitarimų įgyvendinimu, ir šie susitarimai negali būti pažeidžiami“, – pabrėžė premjeras.
M.Zemanas savo ruožtu siūlė išspręsti Krymo klausimą tariantis dėl Rusijos išmokų Ukrainai už 2014 metais atplėštą teritoriją.
„Manau, bus kokia nors kompensacija Ukrainai – arba finansinė, arba nafta ir dujomis“, – sakė jis Strasbūre.
Čekijos prezidentas pripažino, kad Krymo aneksija yra neteisėta, bet pridūrė: „Ir tai yra fait accompli (įvykęs faktas).“
Prezidento poziciją taip pat pasmerkė Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas ir keletas kitų politikų.
„Jo nepakeisite“
Pastarasis M.Zemano pasisakymas sukėlė Kijevo įtūžį.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „mėginimas ne tik numaldyti agresorę, bet ir legitimizuoti Krymo aneksiją dalies mūsų teritorijos „pardavimu“ yra visiškai nepriimtinas šiuolaikinei Europai“.
„Ukrainai niekada nepardavinės savo teritorijos, vertybių ir laisvės. Tuo pačiu Ukraina labai džiaugiasi dėl Čekijos vyriausybės ir čekų tautos svaraus palaikymo ir solidarumo, kas pasireiškia konkrečiais darbais ir praktine pagalba“, – sakoma URM pranešime.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas paragino duoti atkirtį pakvietusiems M.Zemaną pasakyti kalbą per PACE sesiją.
„Palikite Zemaną ramybėje – jo nepakeisite. Teatre yra režisieriai ir aktoriai. Pakvietusieji jį pasisakyti žinojo, ką jis pasakys. Kovoti reikia būtent su jais“, – jis antradienį parašė savo „Twitter“ paskyroje.
Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis savo ruožtu sakė, kad Maskva irgi nelaiko Krymo kokio nors sandorio objektu.
„Čekijos prezidento Milošo Zemano, iš esmės pripažinusio Krymo prijungimą prie Rusijos įvykusiu faktu, pareiškimą galima tiktai sveikinti. Vis dėlto jo pasiūlymas sumokėti Ukrainai kokio nors pavidalo kompensaciją neatlaiko kritikos“, – žurnalistams sakė L.Sluckis. Jis pareiškė, kad Rusija niekam nieko nemokės.
„Krymas nėra derėjimosi arba sandorio objektas. Pusiasalio prisijungimas prie Rusijos įvyko tiesioginio jo liaudies valios pareiškimo pagrindu, o ne dėl kokio nors pirkimo arba pardavimo“, – teigė L.Sluckis.
Kai 2014 metų vasarį per proeuropietišką Maidano revoliuciją buvo nuversta Kremliaus remto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybė, tų metų kovą Rusijos pajėgos užėmė Krymo pusiasalį.
Faktinės okupacijos sąlygomis buvo organizuotas referendumas už pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, kurio Kijevas ir tarptautinė bendrija nepripažįsta. Už Krymo atplėšimą ir Maskvos vaidmenį Rytų Ukrainoje vykstančiame separatistiniame konflikte Europos Sąjunga ir kitos Vakarų šalys paskelbė Rusijai griežtų ekonominių ir diplomatinių sankcijų.
