Po ministrų pirmininkų susitikimo Helsinkyje 15min pakalbėjo su premjeru S.Skverneliu apie aštuonių premjerų diskusijos turinį ir sukurtas galimybes.
– Kokie klausimai buvo aptarti šiame Šiaurės ir Baltijos valstybių premjerų susitikime?
– Aš išskirčiau saugumo klausimus per „Zapad“ pratybų prizmę. Kokios pamokos buvo, ką toliau reikia daryti. Šis formatas įdomus tuo, kad ne visos valstybės yra NATO narės, bet „Zapad“ pavyzdys parodė, kad nereikia net ir būti NATO narėmis, kad visos valstybės susitelktų. Mūsų tema – energetinis saugumas. Tai yra dujų rinka, vieninga elektros rinka, sinchronizacija.
Mūsų tema – energetinis saugumas.
– O paminėtas Astravo atominės elektrinės klausimas?
– Astravo klausimą palietėm labai aiškiai. Jis minėtas kartu su „Nord Stream 2” projektu. Minėjau, kad abu šie projektai yra ne ekonominiai, o politiniai projektai, prieštaraujantys Europos Sąjungos trečiajam energetikos paketui. Todėl reiktų į juos žiūrėti griežtai laikantis ES teisės. Švedijoje bandoma priiminėti įstatymą dėl „Nord Stream 2”, jie nenori likti vienas prieš kitą su rusais.
Tai tam tikras išbandymas, nes paliečiami ir Ukrainos, Slovakijos, Lenkijos interesai. Galiausiai mes taptume žymiai labiau priklausomi nuo Rusijos dujų rinkos. Reiktų pridėti, kad aptartas transatlantinio bendradarbiavimo klausimas, ryšiai su Amerika...
– Kaip Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių susitikimo kontekste vertinama naujosios JAV administracijos politika? Pozityviai ar negatyviai?
– Šioje vietoje nebuvo diskusijų. Bendradarbiavimas svarbus, Amerikos buvimas Europoje svarbus, kalbant apie saugumą, gynybą. Buvo paliesti klausimai, susiję su tam tikrų sutarčių neratifikavimu...
– Turite galvoje Donaldo Trumpo atmestą Paryžiaus susitarimą?
– Taip. Tai buvo paminėta. Bet JAV yra partneris visomis prasmėmis – ir strateginis, ir ekonominis.
– Baltijos valstybės turėjo vieningą poziciją? Pastarųjų mėnesių ir savaičių įvykiai rodo, kad mums vis sunkiau susitarti dėl strateginių klausimų. Tarkime, latvių lankstus požiūris į elektros pirkimą iš Astravo ar estų noras statyti savo dujų terminalą.
– Kadangi didelės diskusijos nekilo, tai visos valstybės kalbėjo bendra kalba. Bet mes suprantame, kad tam tikra konkurencija tarp Baltijos valstybių, ypač turint galvoje ekonominę konkurenciją, visada buvo. Jei žiūrėtume retrospektyviai, tai mes kol kas nė vieno energetinio projekto bendrai neįgyvendinome.
Laikas spaudžia, alternatyvos kitos nėra ir manau, kad dar šiais metais galime turėti konkrečius sprendimus.
– Ar matote galimybių, kad ši situacija gali keistis?
– Matau. Ir realiausia galimybė būtų su sinchronizacija. Laikas spaudžia, alternatyvos kitos nėra ir manau, kad dar šiais metais galime turėti konkrečius sprendimus.
– Kalbant apie bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, ar po šio susitikimo galima tikėtis naujų susitarimų, padidėjusio dėmesio mums?
– Per dvišalius susitikimus kvietėme Skandinavijos investuotojus. Mes jų turime pakankamai daug, bet potencialas yra didelis. Visgi, Lietuva yra auganti ekonomika, eksportas auga, ateina investicijos.
Su Norvegija pasirašytas stambus kontraktas kalbant apie oro gynybos sistemų įsigijimą.
Su tuo pačiu Danijos premjeru kalbėjome apie didelę investiciją Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje. Su suomiais kalbėjome apie prisijungimą prie „Rail Baltica“ projekto. Su Norvegija pasirašytas stambus kontraktas kalbant apie oro gynybos sistemų įsigijimą.
Su premjere Erna Solberg neformaliai apsikeitėme nuomonėmis dėl mūsų tautiečių, kurie dirba Norvegijoje. ES paslaugų direktyva gali prisidėti ne tik prie ES valstybių, bet ir tokių valstybių kaip Norvegija požiūrio kitimo.
– Ar kalbėta apie Rusiją?
– Taip. Kalbėta vieningai. Matome ne tik karinės jėgos, bet ir kibernetinio saugumo klausimus. Viešajame sektoriuje daug kas persikelia į elektroninę erdvę, tad valstybės tampa pažeidžiamos ir jų pažeidžiamumas visuomenėje sukuria nesaugumo jausmą.
– Dvišaliuose pokalbiuose su premjerais išgirdote konkrečių siūlymų ar pažadų?
– Jau užsiminiau, kad kalbėta dėl konkrečių investuotojų problemų sprendimo. Aišku, tiek danai, tiek suomiai pretenduoja į tam tikras agentūras, kurios išsikels iš Jungtinės Karalystės, pavyzdžiui, Europos vaistų agentūra. Buvo prašyta mūsų paramos sprendime, kur ši agentūra bus perkelta.
– Šiaurės šalys šią tarybą pažymėjo šūkiu „Pasitikėjimas yra Šiaurės auksas“. Ar galėsime kada nors šitą šūkį pritaikyti Baltijos valstybių atžvilgiu?
– Manau, kad turėtume kalbėti ne apie atskirų Baltijos valstybių bendradarbiavimą. Šis formatas – Šiaurės ir Baltijos valstybių – yra labai puikus ir čia yra mūsų ateitis. Praktika parodo, kad toks formatas teisingesnis.
Jei mes būtume ilgiau diskutavę apie suskystintų dujų terminalą, tai šiandien jo nebūtų. Būtume priklausomi nuo „Gazprom“ dujų, vienintelio šaltinio, būtų diktuojamos sąlygos ir kaina būtų didesnė.
