„Kiekvienais metais Gedulo ir vilties diena turi savo ypatingą atspalvį. Šiemet ji įprasminta naujai, nes karas Ukrainoje atskleidė, kad kova su bolševikinės okupacijos slibinu dar nesibaigė“, – Vyriausybės paskelbtame pranešime cituojama premjerė.
Jos žodžiais, anksčiau atrodė, kad Lietuvai pirmoji itin skaudi okupacijos žaizda buvo trėmimai gyvuliniuose vagonuose, o viskas baigėsi, kai paskutinis okupacinės kariuomenės atstovas paliko Lietuvą, bet karas Ukrainoje parodė, kad kova dar nebaigta.
„Dabar jau galime patikslinti – kare Ukrainoje dedamos milžiniškos pastangos pagaliau pribaigti tą totalitarinę imperiją, nes įsitikinome, kad, nukirtus slibinui galvą, būtinai atauga kita – dar aršesnė“, – pažymi Vyriausybės vadovė.
„Esame tauta, kuri daug iškentė, bet būtent todėl galime semtis stiprybės bei vilties iš savo istorijos. Mūsų seneliai atlaikė tremties išbandymą, nepalūžo ir, svarbiausia, išsaugojo žmogiškumą. Tai stiprina tikėjimą, kad atlaikysime ir paskutinius šio daugiagalvio slibino traukulius ir pagaliau galėsime sakyti, kad labai ilga ir sunki kova prieš sovietinį imperializmą laimėta“, – sako premjerė.
Lietuvoje antradienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 81 metus šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.
1941 metų birželio 14 dieną, 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.
1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.
