Pirmajame rinkimų ture 23,9 proc. balsų surinko ir visus kitus kandidatus aplenkė 39 metų Emmanuelis Macronas. Jis dvejus metus socialistų vyriausybėje ėjo ekonomikos ministro pareigas, praeityje dirbo investiciniuose bankuose. Kandidatas, vos prieš metus įsteigęs judėjimą „En Marche!“ („Pirmyn!“), nenori būti vadinamas nei kairiuoju, nei dešiniuoju.
Būtent E.Macronas laikomas balsavimo favoritu. „Opinion Way“ apklausos duomenimis, antrajame ture už jį balsus atiduoti ketina apie 60 proc. rinkėjų. Paramą centristui išreiškė ir pirmajame ture trečias likęs Francois Fillonas.
48 metų Marine Le Pen, surinkusi 21,4 proc. balsų – skandalingosios partijos „Nacionalinis frontas“ įkūrėjo Jeano-Marie Le Peno, pagarsėjusio antisemitiniais pasisakymais, dukra.
Pastaraisiais metais partijos vadovė reabilitavo jos įvaizdį. Tiesa, praėjus vos vienai dienai po pirmojo rinkimų turo, M.Le Pen paskelbė pasitraukianti iš „Nacionalinio fronto“ lyderės posto.
Kandidatės į Prancūzijos prezidento postą kampaniją lydi skandalai. Teisinę neliečiamybę turinčiai M.Le Pen buvo pateikti kaltinimai fiktyviai įdarbinus parlamento patarėjus ir tokiu būdu pasisavinus ES pinigus. Naujausiais duomenimis, suma siekia beveik 5 mln. eurų.
M.Le Pen reputaciją taip pat temdo iš Rusijos banko gauta dosni finansinė parama bei geri santykiai su Vladimiru Putinu.
Skirtumų daugiau nei panašumų
Europos Sąjunga
E.Macronas – tolesnės integracijos ES šalininkas, teigęs norįs atgaivinti „Europietiškąją svajonę“ ir siekiantis išlaikyti bendrą rinką bei vieną valiutą – eurą. Pažadėjęs ginti Europos idėją ir politiką, prieš antrąjį rinkimų turą E.Macronas šiek tiek sugriežtino retoriką.
Kandidatas sakė, kad vis dėlto turi klausyti ir šiuo metu ES nepatenkintų prancūzų, todėl Bendrijoje tikisi rimtų reformų.
ES – vienas pagrindinių klausimų M.Le Pen kampanijoje. Pergalės atveju radikalė žada per pirmąjį prezidentavimo pusmetį surengti referendumą dėl išstojimo iš Bendrijos, kuriame ji tvirtai palaikytų „Frexit“ scenarijų.
Be to, M.Le Pen ketina inicijuoti Prancūzijos pasitraukimą iš euro zonos. Likus keletui dienų iki antrojo rinkimų turo, ji teigė, kad po dvejų metų prancūzai savo kišenėse vėl turės franką.
NATO
Narystę Aljanse palaikantis E.Macronas žada iki 2025-ųjų įgyvendinti NATO reikalavimus ir gynybos biudžetą padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Anot M.Le Pen, NATO egzistavimo priežastis – jau išnykusi Sovietų Sąjungos grėsmė, todėl ji inicijuotų Prancūzijos pasitraukimą iš NATO integruotos karinės struktūros.
Kandidatė iki 2018-ųjų gynybos biudžetą padidintų iki 2 proc. BVP, iš viso per ateinančius penkerius metus – iki 3 proc. BVP.
Imigracija
Proeuropietiškas E.Macronas imigrantų atžvilgiu palaiko ES politiką. Kandidatas į prezidento postą siūlo investuoti į imigrantų integraciją Prancūzijos visuomenėje, o ne imtis jų deportacijos.
M.Le Pen imigrantų atžvilgiu – itin griežta, todėl nieko nuostabaus, kad ją palaiko pastaraisiais metais Prancūziją sukrėtusių teroristinių išpuolių pabūgę piliečiai.
Kandidatė žada inicijuoti Prancūzijos išstojimą iš Šengeno erdvės, grąžinti sienų kontrolę bei apriboti ilgalaikių vizų išdavimą.
Kova su terorizmu
Nors centristinių pažiūrų E.Macronas nė vienos religijos nelaiko Prancūzijos problema, jis tikina netoleruosiąs jokios grupės, religijos vardu negerbiančios šalies įstatymų.
Kovoje su terorizmu jis daugiausia dėmesio skiria šiuolaikinėms technologijoms. E.Macronas didžiąsias informacinių technologijų kompanijas skatina atsisakyti mobiliosiose programėlėse naudojamo duomenų šifravimo.
Anot nepriklausomo kandidato, policija privalo turėti priėjimą prie teroristų susirašinėjimų. Pergalės atveju E.Macronas taip pat ketina pasamdyti 10 tūkst. naujų policijos pareigūnų.
M.Le Pen įvardija tiesioginį ryšį tarp islamo ir terorizmo, todėl pergalės atveju apribotų finansavimą mečetėms bei deportuotų visus suradikalėjusius užsieniečius. Susitikusi su Rusijos prezidentu V.Putinu, M.Le Pen teigė, kad šalys turėtų bendradarbiauti tam, jog „apsaugotų pasaulį nuo globalizmo ir islamiško fundamentalizmo“.
Buvusi „Nacionalinio fronto“ lyderė saugumą šalyje stiprintų pasamdydama 15 tūkst. policijos pareigūnų.
Ekonomika
Prezidentu išrinktas E.Macronas žada atgaivinti Prancūzijos ekonomiką, pirmiausia reformuodamas Prancūzijos gerovės valstybės sistemą.
Tai jis bandė padaryti dar dirbdamas socialistų vyriausybėje, kai inicijavo „Macrono įstatymus“, kai kurias valstybės reguliuojamas pramonės šakas atveriančius konkurencijai. Tiesa, tąkart jie nebuvo priimti.
Laisvosios rinkos šalininkas ketina panaikinti 120 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje, o viešąsias valstybės išlaidas sumažinti iki 52 proc. BVP.
Laisvosios rinkos šalininkas ketina panaikinti 120 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje, o viešąsias valstybės išlaidas sumažinti iki 52 proc. BVP.
Išlaikydamas 35 valandų darbo savaitę, E.Macronas dėl darbo valandų skaičiaus leistų derėtis kompanijų lygiu.
M.Le Pen siūlo eurą pakeisti į žemesnės vertės „naująjį franką“, leidžiantį Prancūzijos eksportui tapti konkurencingesniu.
Kandidatė priešinasi Prancūzijos valstybinių įmonių privatizavimui, tarp jų ir pašto paslaugas teikiančios „La Poste“. Žadanti įvykdyti „Prancūzai pirmiausia“ politiką, M.Le Pen įvestų 10 proc. mokestį darbo sutartims su užsieniečiais.
Politikė taip pat pasisako už 35 valandų darbo savaitės palikimą.
Socialiniai klausimai
E.Macronas siektų išlaikyti 62 metų pensinio amžiaus ribą ir neapkarpytų pensijų. Tarp jo pažadų – nuo 33 iki 25 proc. sumažintas pelno mokestis, tik nuosavybei taikomas turto mokestis, keturiems penktadaliams namų ūkių panaikintas pagalvės mokestis.
Taip pat E.Macronas daug dėmesio skiria švietimui. Pergalės atveju jis inicijuotų reformas, sumažinsiančias mokinių skaičių klasėse.
Itin svarbi M.Le Pen kampanijos dalis – „Prancūzai pirmiausia“ politika. Kitaip tariant, įsidarbinant ir skiriant socialinį būstą pirmenybė būtų teikiama šalies piliečiams. Buvusi „Nacionalinio fronto“ lyderė padidintų pašalpas, sumažintų pajamų mokestį mažiausiai uždirbantiems prancūzams, nedidintų pridėtinės vertės mokesčio.
M.Le Pe pergalės atveju siektų paankstintų pensinį amžių iki 60 metų.
