Susitikimas „Trump Tower“ Niujorke, manoma, bus labai svarbus V.Zelenskiui, kuris šią savaitę susitiko su keliais JAV vadovais. Šių metų rinkimai gali turėti didelės reikšmės karui Ukrainoje. V.Zelenskis šią savaitę jau susitiko su JAV viceprezidente Kamala Harris, Demokratų partijos kandidate į prezidentus, taip pat su prezidentu Joe Bidenu ir Kongreso nariais.
Demokratai pažadėjo toliau remti Ukrainos pastangas kovoje su Rusija, o D.Trumpas labai skeptiškai vertino tolesnį JAV dalyvavimą kare. Respublikonų kandidatas į prezidentus dažnai sako, kad nori sudaryti susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau žurnalistai primena, kad D.Trumpas privačiai yra sakęs, jog galėtų užbaigti karą spausdamas Ukrainą atiduoti dalį teritorijos.
Dienraštis „The washington Post“ pateikia keletą svarbiausių momentų iš audringos D.Trumpo ir V.Zelenskio bendravimo istorijos.
1. Pokalbis su VZelenskiu paskatino pirmąją D.Trumpo apkaltą
2019 m. Atstovų Rūmai apkaltino D.Trumpą – tai buvo pirmoji iš dviejų apkaltų – dėl kaltinimų, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir trukdė Kongresui, susijusių su jo bandymais sustabdyti karinės pagalbos teikimą Ukrainai, siekiant daryti spaudimą V.Zelenskiui ir jo vyriausybei, kad būtų atliktas tyrimas dėl buvusio viceprezidento Joe Bideno, kuris tuo metu buvo laikomas vienu iš galimų D.Trumpo 2020 m. demokratų oponentų.
Parlamento pirmininkė Nancy Pelosi 2019 m. rugsėjį oficialiai pradėjo tyrimą dėl D.Trumpo elgesio su Ukraina po to, kai informatorius pranešė apie susirūpinimą keliantį D.Trumpo elgesį liepos 25 d. telefoninio pokalbio su V.Zelenskiu metu, kai D.Trumpas aiškiai paprašė V Zelenskio ištirti J.Bideno elgesį.
Po šio tyrimo prasidėjo mėnesį trukęs Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto posėdžių maratonas, kurio metu buvo pateikti liudijimai apie D.Trumpo, jo tuometinio advokato Rudy Giuliani ir kitų asmenų veiksmus. Demokratų kontroliuojami Atstovų Rūmai padarė išvadą, kad D.Trumpo veiksmai verti apkaltos, o kai kurie įstatymų leidėjai teigė, kad atsisakymas bausti prezidentą už jo pastangas įtikinti užsienio vyriausybę daryti įtaką JAV rinkimams būtų nepriimtinas konstitucinės atsakomybės atsisakymas.
Senatas 2020 m. vasario mėn. po tris savaites trukusio teismo proceso išteisino D.Trumpą dėl abiejų apkaltos straipsnių.
Daugiau skaitykite
2. Daugiau apie tą „puikiai pavykusį“ skambutį telefonu
Kaip rašė laikraštis „The Washington Post“, liepos 25 d. D.Trumpo ir V.Zelenskio pokalbis telefonu sukėlė nerimą kai kuriems žvalgybos pareigūnams, dėl to ne tik buvo pateiktas informatoriaus ir vyko apkalta Kongrese, bet ir kreiptasi į Teisingumo departamentą, kad šis nustatytų, ar prezidento elgesys prilygsta rinkimų kampanijų finansavimo įstatymo, draudžiančio užsienio valstybių paramą JAV politikams, pažeidimui.
Nors apytikrę stenogramą peržiūrėję prokurorai atsisakė atlikti tyrimą ir padarė išvadą, kad skambutis nepažeidė rinkimų kampanijos įstatymų, skambučio stenograma atskleidė, kad D.Trumpas pasiūlė V.Zelenskiui JAV teisingumo departamento paramą tiriant J.Bideno bylą.
Skambučio metu D.Trumpas paprašė V.Zelenskio „padaryti mums paslaugą, nes mūsų šalis daug išgyveno, o Ukraina apie tai daug žino“. D.Trumpas teigė, kad Jungtinės Valstijos „buvo labai, labai geros Ukrainai“. Tada D.Trumpas paprašė V Zelenskio padėti surasti Demokratų nacionalinio komiteto kompiuterių serverį, į kurį, pasak JAV pareigūnų, prieš 2016 m. rinkimus įsilaužė Rusijos žvalgyba.
2019 m. rugsėjį D.Trumpas socialinėje žiniasklaidoje gynė šį skambutį, pavadindamas jį „visiškai geru ir įprastu“.
Po to, kai pokalbio stenograma buvo paviešinta, D.Trumpas ir V.Zelenskis susitiko Jungtinėse Tautose Niujorke.
„Atsiprašau, bet nenoriu dalyvauti“ JAV rinkimuose, – 2019 m. rugsėjo 25 d., sėdėdamas šalia D.Trumpo, sakė V.Zelenskis.
Tuo tarpu D.Trumpas tvirtino, kad per pokalbį telefonu su V.Zelenskiu nepadarė nieko blogo.
„Aš niekam nedariau spaudimo“, – tvirtino D.Trumpas 2019 m. rugsėjo mėn. spaudos konferencijoje.
3. V.Zelenskis akcentavo D.Trumpui, kad JAV parama Ukrainai yra labai svarbi
Nors D.Trumpas ir V.Zelenskis asmeniškai nebuvo susitikę nuo 2019 m., paskutinį kartą jie kalbėjosi telefonu liepos mėn., artėjant JAV prezidento rinkimams, ir V.Zelenskis aiškiai pasakė respublikonų kandidatui, kad JAV parama Ukrainai yra labai svarbi, nes šalis toliau ginasi nuo Rusijos. Pareiškime V.Zelenskis teigė, kad jis ir D.Trumpas susitarė „asmeninio susitikimo metu aptarti, kokie žingsniai gali padaryti taiką teisingą ir tikrai ilgalaikę“.
Po pokalbio socialiniame tinkle paskelbtame įraše D.Trumpas teigė, kad „užbaigs karą“ ir kad Rusija ir Ukraina „galės susivienyti ir susitarti dėl smurtą nutraukiančio susitarimo“. Tačiau jis nepasidalijo išsamia informacija apie tai, kokioms sąlygoms pritartų tam.
V.Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas per televiziją sakė, kad V.Zelenskis pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tiesiog žudiku ir paragino D.Trumpą nepasitikėti šalių atstovais, kurie bando paaiškinti ar pateisinti V.Putino veiksmus.
4. J.D.Vance'as aptarė galimą D.Trumpo planą nutraukti karą
Anksčiau šį mėnesį senatorius J.D. Vance'as, kandidato į prezidento postą D.Trumpo partneris, sakė, kad galimas D.Trumpo administracijos požiūris į Rusijos karo Ukrainoje užbaigimą galėtų apimti „demilitarizuotos zonos“ sukūrimą Ukrainos teritorijoje, kurią dabar yra okupavusi Rusija.
„Manau, kad viskas atrodytų taip: D.Trumpas atsisėda ir sako rusams, ukrainiečiams, europiečiams: jūs turite išsiaiškinti, kaip atrodo taikus susitarimas. Ir tai tikriausiai atrodys taip, kad dabartinė demarkacinė linija tarp Rusijos ir Ukrainos taps tarsi demilitarizuota zona“, – laidoje „The Shawn Ryan Show“ sakė J.D.Vance'as.
J.D.Vance'o teigimu, pagal šį planą Ukraina išlaikys savo nepriklausomybę mainais į neutralumo garantiją, t. y. Ukraina nestos į NATO ar kitas „sąjungininkų institucijas“. J.D.Vance'as nepatikslino, kas kontroliuotų „demilitarizuotą zoną“, bet sakė, kad „dabartinė demarkacijos linija“ išliks. Todėl Ukraina neatgautų savo teritorijos, kurią dabar yra okupavusi Rusija.
Toks požiūris iš esmės skiriasi nuo plano, kurio Ukraina, remiama Joe Bideno ir Kamalos Harris administracijos bei NATO, laikėsi viso karo metu. Ukraina primygtinai reikalavo grąžinti visą suverenią teritoriją, o NATO pažadėjo, kad Ukraina taps Aljanso dalimi, ir nustatė jai narystės kelią.
Nors buvęs JAV prezidentas teigė, kad V.Putinas nebūtų pradėjęs karo, jei jis būtų ėjęs savo pareigas, jis gyrė kai kuriuos V.Putino veiksmus karo metu, vadindamas juos „gana gudriais“. Prasidėjus Rusijos invazijai 2022 m., D.Trumpas pagyrė V.Putiną sakydamas, kad siųsti karius prie Ukrainos sienos buvo „protingas žingsnis“.
„Tai genialu“, – sakė D.Trumpas 2022 m. vasario mėn. interviu konservatyviam radijui. „V.Putinas paskelbia didelę Ukrainos dalį – Ukrainos – V.Putinas paskelbia ją nepriklausoma. O, tai nuostabu. ... Reikia pasakyti, kad tai gana gudru“, – kalbėjo D.Trumpas tuomet.
5. D.Trumpas siūlo kitokią JAV pagalbą Ukrainai
Buvęs JAV prezidentas, kurio platformoje vyrauja izoliacionistinė, „Amerika pirmiausia“ politika, vasario mėn. socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime pasiūlė, kad JAV pagalba kovojančiai šaliai turėtų būti teikiama paskolos forma. Po mėnesio D.Trumpas pavadino V.Zelenskį „didžiausiu visų laikų pardavėju“, pastebi „The Washington Post“.
„Prieš keturias dienas jis išvyko su 60 mlrd. dolerių, grįžo namo ir paskelbė, kad jam reikia dar 60 mlrd. dolerių. Tai niekada nesibaigia“, – leidinys „Politico“ cituoja D.Trumpo kalbą birželio mėnesį Detroite vykusiame mitinge.
Pozicija apriboti – ar net sustabdyti – lėšas Ukrainai tapo populiari tarp D.Trumpo šalininkų, jai pritarė ir kai kurie buvusio prezidento sąjungininkai Kongrese, nors kai kurie aukščiausio rango respublikonai, įskaitant Senato mažumos lyderį Mitchą McConnellį, Ukrainos suverenumo apsaugą laiko svarbiausiu prioritetu. M McConnellis dažnai gynė Kongreso pastangas finansuoti Ukrainos karo veiksmus nuo D.Trumpo ir respublikonų įstatymų leidėjų.
