Perspėjimo dėl cunamių paskelbta nebuvo, taip pat kol kas nepranešama apie stichijos padarytą žalą.
Požeminis smūgis užfiksuotas palyginti nedideliame 12 km gylyje, apie 180 km į šiaurės rytus nuo Tualo miesto.
Negiliai įvykstantys žemės drebėjimai paprastai padaro daugiau žalos nei gilūs požeminiai smūgiai.
Indonezija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, dėl susiduriančių tektoninių plokščių judesių pasižyminčiam dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.
Sausį Sulavesyje įvykus 6,2 balo žemės drebėjimui žuvo per 100 žmonių. Dar tūkstančiai liko be pastogės, požeminiams smūgiams nuniokojus pajūrio miestą Mamudžu.
2018 metais Lomboko salą supurtęs galingas žemės drebėjimas ir per porą savaičių įvykę stiprūs pakartotiniai smūgiai pražudė daugiau kaip 550 žmonių.
Vėliau tais pačiais metais įvykus 7,5 balo drebėjimui susidarė cunamis, smogęs Palu uostamiečiui Sulavesio saloje. Per šią gaivalinę nelaimę žuvo arba dingo daugiau kaip 4,3 tūkst. žmonių.
2004 metų gruodžio 26-ąją katastrofinis 9,1 balo žemės drebėjimas smogė prie Sumatros salos krantų ir sukėlė milžinišką cunamį, regione pareikalavusį apie 220 tūkst. žmonių gyvybių, įskaitant apie 170 tūkst. žuvusių Indonezijoje. Ši gaivalinė nelaimė buvo viena pražūtingiausių iš iki šiol dokumentuotų.
