03 01 /11:31

Prie JAV ir Meksikos sienos apsilankę D. Trumpas ir J. Bidenas kaltino vienas kitą

Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį atskirai apsilankę prie JAV ir Meksikos sienos kaltino vienas kitą dėl imigracijos krizės, paversdami šį itin opų klausimą centrine savo varžybų dėl JAV prezidento posto ašimi.
HERIKA MARTINEZ / AFP
HERIKA MARTINEZ / AFP

Buvęs respublikonų prezidentas D. Trumpas ir dabartinis demokratų prezidentas J. Bidenas, kurie lapkritį tikriausiai vėl susikaus rinkimuose, kalbas Teksase pasakė kone tuo pačiu metu. D. Trumpas rekordinį sienos kirtimo atvejų skaičių pavadino Joe Bideno invazija, o J. Bidenas paragino savo varžovą liautis žaidus politiką dėl migracijos reformų.

Abiejų varžovų apsilankymas skirtingose pasienio dalyse žymi tai, kas gali tapti lemiamu klausimu JAV prezidento rinkimuose mažiau nei po aštuonių mėnesių. Apklausos šiuo metu rodo, kad dauguma JAV rinkėjų kaltina J. Bideną dėl beprecedenčio į šalį atvykstančių nelegalių migrantų skaičiaus.

Vildamasis, kad ilga jo antiimigracinės retorikos istorija gali padėti jam sugrįžti į Baltuosius rūmus, 77 metų D. Trumpas piešė niūrų paveikslą ir kalbėjo apie migrantų „grobiamus, žaginamus ir žiauriai žudomus“ amerikiečius.

„Joe Bidenas yra atsakingas už šią invaziją“, – pareiškė D. Trumpas, sakydamas kalbą Igl Pase, Teksase. Šalia jo stovėjo valstijos respublikonų gubernatorius, griežtosios linijos šalininkas Gregas Abbottas (Gregas Abotas).

Igl Paso pasirinkimas yra simbolinis, nes G. Abbottas čia įvedė karinę kontrolę prie sienos, taip išprovokuodamas priešpriešą su JAV federaline vyriausybe.

Kaltina sabotuojant

J. Bidenas, kuris nuo 2021 metų, kai pradėjo eiti pareigas, prie sienos su Meksika nuvyko tik antrą kartą, su pasienio patruliais ir kitais teisėsaugos pareigūnais susitiko Braunsvilyje, Teksaso valstijoje, maždaug už 480 km į rytus nuo tos vietos, kur apsilankė D. Trumpas.

Migracija yra didžiausia 81 metų demokrato politinė silpnybė, neskaitant jo amžiaus. Respublikonai dėl migrantų srauto kaltina J. Bideno politiką, palankią teisei į prieglobstį.

Tačiau pats prezidentas šį klausimą bando nukreipti prieš D. Trumpą, kaltindamas jį sabotuojant pastangas priimti abiejų partijų įstatymą, pagal kurį be lėšų, skirtų imigracijos stabdymui, būtų teikiama ir pagalba Ukrainai bei Izraeliui, kovojantiems atitinkamai su rusų invazinėmis pajėgomis ir daugelio teroristine pripažinta organizacija „Hamas“.

„Štai ką pasakyčiau ponui Trumpui. Užuot žaidęs politiką šiuo klausimu, užuot liepęs Kongreso nariams blokuoti šį teisės aktą, prisijunkite prie manęs“, – kalbėjo J. Bidenas.

Prezidentą kelionėje lydėjo krašto saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas (Alechandras Majorkasas), prieš kurį respublikonai kiek daugiau nei prieš dvi savaites surengė apkaltą. Tai parodė, kokį susiskaldymą kelia imigracijos klausimas.

Vietos pasirinkimas vėlgi buvo reikšmingas: sausį sienos kirtimų Braunsvilio apylinkėse sumažėjo beveik ketvirtadaliu, iš dalies dėl J. Bideno administracijos bendradarbiavimo su Meksika.

Griežtas požiūris

Tačiau vien 2023-iaisiais pietinę JAV sieną kirto daugiau kaip 2,4 mln. migrantų, daugiausia iš Centrinės Amerikos ir Venesuelos, bėgančių nuo skurdo, smurto ir nelaimių, prie kurių ženkliai prisideda klimato kaita.

Griežtos dešiniosios pozicijos besilaikančiam D. Trumpui antiimigracinė pozicija jau daugelį metų yra svarbiausia jo politinės tapatybės dalis, o grįžimo į Baltuosius rūmus atveju jis pažadėjo įgyvendinti didžiausią visų laikų JAV deportacijos programą.

D. Trumpas didelę savo 2017–2021 metų kadencijos dalį praleido žadėdamas pasienyje su Meksika baigti statyti sieną, tačiau buvo pastatyta tik nedidelė jos dalis. Vis dėlto jo vadovavimo šaliai metu sienos kirtimų skaičius buvo mažesnis.

Šį kartą jis sustiprino savo retoriką, kaltindamas migrantus „nuodijant mūsų šalies kraują“. J. Bidenas pareiškė, kad jo komentarai primena nacių pažiūras.

D. Trumpo rinkiminės kampanijos komanda dabartinę sieną apibūdino kaip nusikaltimo vietą ir teigė, kad buvęs prezidentas „vos pradėjęs eiti pareigas išdėstytų savo planą, kaip iškelti Amerikos interesus į pirmą vietą ir apsaugoti sieną“.

J. Bideno komanda D. Trumpo kalbą apibūdino kaip nelogišką.

Apklausos rodo, kad imigracijos klausimas yra silpnoji J. Bideno kandidatūros antrai kadencijai vieta. JAV transliuotojo NBC apklausa parodė, kad D. Trumpas šiuo klausimu J. Bideną lenkia 30 punktų.

Anksčiau šią savaitę J. Bidenas tikino neturėjęs tikslo į pasienį vykti tą pačią dieną kaip ir D. Trumpas, kurį jis nugalėjo 2020-ųjų prezidento rinkimuose. J. Bidenas sakė nežinojęs, kad jo oponentas taip pat ten vyksta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis