Ketvirtadienį Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas per spaudos konferenciją pabrėžė, kad L.Xiaobo skirta tuščia kėdė yra „labai ryškus simbolis, rodantis, kokia tinkama buvo ši premija“.
Šios savaitės pradžioje, Nobelio taikos premijos komitetui ruošiantis premijos teikimo ceremonijai, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Jiangas Yu šią savaitę paskelbė, kad šalys, siųsiančios savo atstovus į Osle vyksiančią ceremoniją, bus „klounai“.
Kinijos nuomone, šiais metais minėtos premijos laureatu paskelbtas šalyje įkalintas disidentas yra nusikaltėlis. Todėl šalies atsakas į Nobelio premijos teikimą šiam asmeniui buvo aštrus ir negailestingas. Jungtinės Tautos (JT) paskelbė turinčios informacijos, kad Kinija sulaikė mažiausiai 20 aktyvistų ir kėsinosi blokuoti Vakarų šalių žiniasklaidą. Be to, pranešama, kad dar apie 120 asmenų paskelbtas namų areštas, kelionių apribojimas, priverstinis perkėlimas į kitą vietą ir kt. L.Xiaobo žmonai Liu Xia paskelbtas namų areštas.
Daugelis stebisi, kodėl šis sambrūzdis apskritai kilo, jei minėta premija jau seniai didžiosios daugumos pasaulyje traktuojama kaip itin politizuota ir kuo toliau, tuo labiau prarandanti savo svarbą.
Galbūt Nobelio premija šiandienos Kinijoje prarado savo šlovę, vis dėlto panašu, kad žavesį ji vis dar išlaikė.
1995 metais lankydamasis viename iš Kinijos provincijos miestelių, BBC žurnalistas teigia buvęs priblokštas knygyne radęs daugybės tonų knygų rinkinį, kurį sudarė visų Nobelio literatūros premijos laureatų darbai nuo tada, kai ši premija buvo įsteigta.
Didžioji dalis iš šių laureatų jau buvo seniai užmiršti, tačiau ši kolekcija, kuri visa buvo išversta į kinų kalbą, buvo tarsi ženklas, kaip stipriai tuo metu Kinija troško turėti savo Nobelio premijos laureatą.
2001 metais Nobelio literatūros premija, įteikta politiniam Kinijos emigrantui Gao Xingjianui, buvo tarsi grubus pabudimas. G.Xingjian rašė nemalonių dalykų apie šiuolaikinę Kiniją ir net negyveno šioje šalyje nuo 1990-ųjų. Jo darbai kinų valdžios buvo pasmerkti kaip dekadentiški.
Nuo to laiko viešas Nobelio premijos palaikimas pradėjo blėsti.
Visgi ne viešai, Nobelio premija už nesvarbu, kurią sritį, Kinijai išlieka itin svarbia siekiamybe. Šis apdovanojimas siejamas su šiuolaikiškumu, pasauliniu pripažinimu ir šalies akademiniu bei intelektualiniu meistriškumu, kurį valstybei pasiekti leido švietimo ir ekonomikos politika.
Tai, kad daugybė Vakarų valstybių atstovų atsisakė dalyvauti ceremonijoje gali atrodyti keista, tačiau šie politikai tiesiog atsidūrė keblioje padėtyje.
Tai, kad iš maždaug 50 valstybių, pakviestų į Nobelio premijos ceremoniją, beveik trečdalis atsisakė joje dalyvauti, buvo didžiulis smūgis kai kuriems Kinijos nacionalistiniams rašytojams. Tarp jų ir 2009 metų vienam iš bestselerio „Kinija nėra laiminga“ autoriui Wangui Xiadongui. Šiems žmonėms toks valstybių sprendimas buvo tarsi antausis. „Mes įsiklausėme į jūsų patarimus ir modernizavomės. O tuomet Vakarai mus atstūmė“, – apgailestavo W.Xiadongas.
Tarp šalių, po, greičiausiai, patirto Kinijos spaudimo, atsisakiusių vykti į Oslą, yra Rusija, Saudo Arabija, Pakistanas. Serbija, iš pradžių teigusi, kad nedalyvaus ceremonijoje, penktadienį visgi paskelbė, kad į Oslą vyks ir šios šalies atstovas.
Už „antivalstybinę ardomąją veiklą“ praėjusį gruodį L.Xiaobo buvo nuteistas kalėti vienuolika metų. Ši bausmė jam buvo skirta už tai, kad jis kartu su bendraminčiais parašė drąsų manifestą, vadinamąją Chartiją 2008, kurioje reikalaujama įgyvendinti didelio masto politines reformas ir garantuoti susirinkimų, žodžio ir minties bei tikėjimo laisvę.
