Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad pratybose visoje pietinėje karinėje apygardoje, kuri apima Šiaurės Kaukazo ir aneksuoto Krymo regionus, dalyvauja 12,5 tūkst. karių. Prisijungęs ir Rusijos karinis jūrų laivynas.
Be to, Rusija neseniai sustiprino Kryme dislokuotą savo karinį kontingentą – rugpjūtį į pusiasalį buvo atgabenta moderniausia Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema S-400.
Bet M.Galeotti nemano, kad kvepia pratybų pabaiga Kijeve – kitaip tariant, Rusijos invazija į Ukrainą.
Esą daugelis kažkodėl pamiršta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien visai kitokios nei 2014-aisiais, kai kariškiai buvo nuskurdę ir demoralizuoti.
Invazija per daug kainuotų
Kai 2014 metais po Maidano revoliucijos sugriuvo prorusiška Viktoro Janukovyčiaus valdžia ir Ukraina jau suko į Vakarus, Rusija atsakydama aneksavo Krymą, o Donbase sukurstė tariamą sukilimą.
Kremliuje, matyt, buvo manoma, kad naujoji Ukrainos vyriausybė greitai pripažins, jog šalis yra Rusijos įtakos zonoje. Bet ukrainiečiai ėmė priešintis.
Tiesa, buvo akivaizdu, kad Ukrainos kariuomenė buvo vargana. Kaskart, kai jau atrodydavo, kad ukrainiečiai prasiverš gilyn į Donbasą, Rusija tuoj pat permesdavo daugiau savo karių į Rytų Ukrainą ir atmušdavo ataką.
Jei Vladimiras Putinas ir apsispręstų dėl didelio karinio nuotykio Ukrainoje, jam tokia avantiūra tikrai kainuotų daug.
Tačiau taip buvo tada. Padedamos amerikiečių ir kitų sąjungininkų Vakaruose, Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar yra didesnės, užsigrūdinusios kovose ir pasiruošusios didesniems mūšiams.
Jei Vladimiras Putinas ir apsispręstų dėl didelio karinio nuotykio Ukrainoje, jam tokia avantiūra tikrai kainuotų daug. Bet rusai tai žino, tad pratybos „Kavkaz-2016“ – politinio spaudimo Kijevui įrankis.
Žinoma, manevrai Rusijai reikalingi ir ruošiantis tai menkai tikimybei, kad Ukraina vieną dieną iš tiesų pabandys jėga atsiimti Donbasą, nors šios šalies prezidentas Petro Porošenka antradienį pabrėžtinai kalbėjo apie politines bei diplomatines priemones.
Prieš dvejus metus – košė
Ukrainos kariuomenę daugiau nei du dešimtmečius draskė didžiulė korupcija, be to, chroniškai strigo finansavimas. Naujos karinės technikos nebuvo – tik sovietinė.
Be to, kai griuvo V.Janukovyčiaus režimas, paaiškėjo ne tik tai, kad pajėgų vadovybė smarkiai susiskaldžiusi dėl vidinių nesutarimų, bet ir tai, jog kariuomenėje knibždėte knibžda Rusijos agentų.
Tai padeda paaiškinti, kodėl ukrainiečiai nestojo į kovą su Kryme pasirodžiusiais „žaliaisiais žmogeliukais“ – Rusijos specialiųjų pajėgų kariais be skiriamųjų ženklų.
Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas net perėjo į Rusijos pusę.
Nors popieriuje Ukraina turėjo 125 tūkst. karių, tuo metu, 2014-ųjų kovą, laikinai gynybos ministro pareigas ėjęs Ihoris Teniuchas prasitarė, kad „tik 6 tūkstančiai iš jų pasirengę kovai“.
Tai taip padeda paaiškinti, kodėl su Rusijos finansuojamais separatistais Donbase iš pradžių kovojo ne profesionalūs kariai, o padriki savanorių batalionai.
Vieni savanoriai kovojo veržliai ir drąsiai, kiti tik trukdė, tačiau visi jie padėjo užmaskuoti faktą, kad Ukrainos kariuomenė tuo metu beveik neegzistavo.
Daugiau ir karių, ir pinigų
Vis dėlto su laiku situacija stabilizavosi. 2015 metų pradžioje savanorių batalionai, kurie buvo virtę privačiomis, oligarchų finansuojamomis armijomis, buvo integruoti į kariuomenės struktūras.
2015-ieji Ukrainai prasidėjo blogai – kariai buvo apsupti Debalcevės katile ir turėjo trauktis. Tačiau būtent praėjusiais metais šalies ginkluotosios pajėgos pradėjo stiprėti.
Dabar Ukrainos ginkluotąsias pajėgas sudaro apie 250 tūkst. asmenų. Iš jų kiek daugiau nei 40 tūkst. – civiliai.
75 proc. karių yra savanoriai, ir jų užtenka pajėgų branduoliui, nors Kijevui sunkiai sekasi prisišaukti jaunuolius karo prievolei.
Apie 50 tūkst. iš šių karių dalyvauja „antiteroristinėje operacijoje“ Donbase – į frontą prireikus gali būti pasiųsta dar 50 tūkst. karių. Be to, yra sukarintos pajėgos prie Vidaus reikalų ministerijos, pasieniečiai, Ukrainos saugumo tarnybos agentai – tai dar 40 tūkstančių.
80 tūkst. ukrainiečių sudaro rezervą, kuris būtų mobilizuotas kilus dideliam karui. 15 tūkst. pareigūnų tarnauja riaušių policijoje, dar daug jų – specialiosiose policijos pajėgose.
Žinoma, svarbus ne tik karių skaičius, bet ir pinigai. Prieš karą Ukraina gynybai skirdavo 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o dabar – daugiau kaip 2,5 proc. Tiesa, nedidelis pats BVP, tačiau Kijevo veiksmai rodo, kad pagaliau susigriebta.
Prieš karą Ukraina gynybai skirdavo 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o dabar – daugiau kaip 2,5 proc.
Galiausiai ukrainiečiai sparčiai mokosi. Ukrainos kariuomenė turbūt yra vienintelė tokia pasaulyje, turinti nesenos tankų mūšių su rusais patirties, be to, Kijevas jau susipažinęs su rusiškomis elektroninio karo priemonėmis.
Instruktoriai iš JAV ir NATO negaili ukrainiečiams vertingų patarimų, bet jie atvirai pripažįsta, kad mokosi ir patys – juk Ukrainos kariai iš fronto parsiveža daug pasakojimų.
Amerikiečiai ne tik ruošia ukrainiečius kovoms, bet ir jau yra skyrę Kijevui nemažai karinės technikos ir įrangos – šarvinių liemenių, naktinio matymo akinių prietaisų, visureigių „Humvee“. Tiesioginės pagalbos Ukrainai JAV suteikė už 117,5 mln. JAV dolerių.
Bijo Kroatijos scenarijaus
„Tiesa, šios pajėgos – ne tokios, kurios galėtų pulti rusus. Bet situacija iš esmės kitokia nei 2014 metais, kai staigus Rusijos puolimas tikrai galėjo nutiesti sausumos tiltą iki Krymo ar pasiekti Kijevą“, – teigia M.Galeotti.
Jo teigimu, Ukrainos kariuomenė dabar atrodo pajėgi atsilaikyti prieš galimą Rusijos puolimą.
Kijevas, kuriam apsimoka pūsti grėsmę tikintis sulaukti daugiau finansinės pagalbos, yra skelbęs, kad Kryme rusai sukaupė 40 tūkst. karių. Dabar ukrainiečiai laisvai galėtų permesti tiek pat ar net daugiau pajėgų į regionus šiauriau Krymo, pernelyg nenustekendami kitų šalies teritorijų.
Net jei rusai prasiveržtų, invazija užtruktų ir daug kainuotų. Tai jau būtų tikras karas, o ne staigi operacija. Teritorija svetima, be to, ją užimti lengviau nei išlaikyti. Galiausiai Vakarai pritaikytų naujas sankcijas.
Atvira invazija Vašingtonui taptų ženklu, kad ukrainiečiams reikia padėti letaline ginkluote – priešlėktuvinėmis ir prieštankinėmis raketomis.
Atvira invazija Vašingtonui taptų ženklu, kad ukrainiečiams reikia padėti letaline ginkluote – priešlėktuvinėmis ir prieštankinėmis raketomis.
Rusai tai žino, o ir įrodymų, kad jie planuoja didelį puolimą, nėra. Pratybos ir Kryme bei regionuose ties siena su Rytų Ukraina telkiamos pajėgos greičiausiai rodo, kad Maskva taip reaguoja į vis didesnius ukrainiečių pajėgumus.
Pavyzdžiui, analitinio Wilsono centro tyrėjas Michaelas Kofmanas teigia, kad Maskva „greičiausiai bijo Kroatijos scenarijaus“. Pagal jį Ukraina izoliuotų separatistines teritorijas, o tada sutelktų pakankamai dideles pajėgas tam, kad „sukilėliai“ būtų eliminuoti per kelerius metus.
Rusija tikriausiai tikėjosi greitos karinės sėkmės Donbase – savotiškos demonstracijos, kokį chaosą gali sukelti. Bet ukrainiečiai nepasidavė ir atrodo vis labiau pasitikintys savimi.
