„Bombos yra pirmasis dalykas, kurį atsimenu. Okupacija ir kalėjimo metai taip pat įstrigo atminty“, – apie prisiminimus iš laikų Gazoje kalbėjo Khaledas.
„Tarnaudamas PLO pamačiau, kokie korumpuoti gali būti žmonės. Jei paklusi bet kokiam lyderio įsakymui, greitai gali gauti antpečius“, – pasakojo kurį laiką su palestiniečių kariais veikęs vyras.
„Buvo sunku suvokti, kas vyksta aplink mane. Gazos apgultis 2008 metais buvo tikras kultūrinis šokas. Man padėjo išgyventi tik muzika. Ji buvo savotiška slėptuvė nuo karo baisumų“, – teigė Khaledas, bandantis įsitvirtinti ir Švedijos repo pasaulyje.
Pasak jo, muzika visą laiką padėjo pasislėpti nuo sunkios tikrovės ir pasinerti į savo minčių pasaulį.
Įkvėpė animaciniai filmai
„Tai prasidėjo paauglystės metais. Buvau jaunas vaikinas, kuris neturėjo ką veikti. Animaciniai filmukai, kuriuos mačiau televizijos ekrane, davė man žodžius, o aš ėmiau juos dėlioti. Tie žodžiai į mano galvą atėjo lyg iš niekur ir po kurio laiko jie pradėjo atspindėti politines aplinkybes“, – sakė palestinietis.
„Aš ir mano bičiulis Sammy matėme kaip karo zonoje gyvenantys žmonės praranda savikontrolę. Nusprendėme, kad mes muziką paversime instrumentu, kuris padės tapti nesužeidžiamais. Kai žurnalistai atrado, kad mes kuriame muziką ir žinia apie ją pasklido, mes ėmėme kurti dar atkakliau“, – pasakojo Khaledas.
2013 metais jis pasinaudojo galimybe ir išvyko į Daniją. Iš ten persikėlė į Švediją, kur Geteborgo mieste pasiprašė prieglobsčio ir gyvena iki šiol.
„Girdėjau, kad Švedija yra rojus, bet man nebuvo tokio dalyko kaip rojus. Širdyje ir mintyse norėjau vykti į Skandinaviją. Dalykai, kuriuos girdėjau apie tas šalis, man sudarė įspūdį, kad ten gyvena mieli ir profesionalūs žmonės“, – sprendimą prašyti prieglobsčio Švedijoje argumentavo palestinietis.
„Rasizmo yra ir čia, bet tikrai nedaug. Palestiniečiams, kurie matė situaciją Egipte, ar tiems, kurie patyrė karo Sirijoje siaubą, jautė, kaip pro jų ausis švilpia kulkos, rasizmo apraiškos Švedijoje yra kaip dulkės ant stalo. Sakyti, kad yra blogai, būtų nesąžininga.
Skųstis, kad nenori gyventi šiaurės regione, yra išsidirbinėjimas. Skųstis dėl to, kad maistas, kurį tau teikia, yra neskanus yra didelė prabanga … Žinot, yra posakis – vertink viską, ką gauni iš kitų. Net jei gauname tik duonos, turim būti dėkingi“, – sakė Khaledas.
Nemato Europos plano
Prieglobstį Geteborge radęs palestinietis su nerimu žiūri į tai, kas laukia ateityje migranto kelią pasirinksiančių žmonių.
„Kur yra vizija? Kur planas artimiausiam dešimtmečiui? Kaip tie žmonės bus integruojami? Reikia būti sąžiningiems. Situacija Europoje kartais primena gero norinčio, bet kvailo berniuko veiklą.
Juk net ir Nojus negalėjo priimti visų į arką!“, – teigė Khaledas, skeptiškai žiūrintis į neapgalvotą sprendimą priimti visus, kurie tik veržiasi į Europą.
Juk net ir Nojus negalėjo priimti visų į arką!“, – teigė Khaledas, skeptiškai žiūrintis į neapgalvotą sprendimą priimti visus, kurie tik veržiasi į Europą.
„Skaičiavimai turi būti suplanuoti ir turi būti žinoma, kiek galima priimti. Daugeliui tų, kurie atvyksta į Švediją, tikrovė yra tokia, kad tu arba gausi prieglobstį, arba grįši mirčiai. Švedijoje išgyvensi tik jei turėsi namus ir darbą. Negali būti tik išlaikytinis. Nauji atvykėliai turi įsitraukti į bendruomenės gyvenimą“, – sakė jis.
Trūksta tiesioginio ryšio
Khaledo teigimu, yra daug migrantų sėkmės istorijų, tačiau jos nepatenka į žiniasklaidos akiratį.
„Mes turime artistų, muzikantų, mokslininkų, kurie galėtų daug duoti, bet jie nesulaukia dėmesio. Kaip jie iškils, jei neturės net galimybės būti pamatyti? Kokias istorijas mes matome žiniasklaidoje?
Į pirmą puslapį patenka istorija apie kažkokius vaikus, kurie sustabdė autobusą viduryje kelio, nes nenorėjo važiuoti į tam tikrą pabėgėlių stovyklą … Maisto, kurio pabėgėliai nenorėjo valgyti, nuotraukos“, – piktinosi vyras.
„Žiniasklaida maišo medų su nuodais ir žmonės mano, kad tik ji gali duoti visus atsakymus. Būtų gerai, kad patys žmonės, kurie prašo prieglobsčio, dalyvauti diskusijose“, – teigė Khaledas.
