„The New York Times“ korespondentas Stevenas Erlangeris rašo, kad įprastu atveju 70-osios Aljanso metinės, kaip ir 50–osios, būtų minimos Vašingtone, kur buvo pasirašyta NATO steigimo sutartis. Esą jubiliejų lydėtų trijų dienų pompastika ir vakarienė Baltuosiuose Rūmuose.
„Tačiau atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo nenuspėjamumą ir dvejones dėl Aljanso, NATO narės nusprendė tikrąją metinių dieną balandį Vašingtone surengti tik užsienio reikalų ministrų susitikimą“, – rašo S.Erlangeris.
Pasak Jonathano Eyalo iš gynybos tyrimų centro „Royal United Services“, ši sesija Londone buvo pridėta tik todėl, kad Jungtinė Karalystė (JK) norėjo įrodyti vis dar turinti reikšmės transatlantinio saugumo srityje, ypač artėjant jos pasitraukimui iš Europos Sąjungos (ES).
Malcolmas Chalmersas iš „Royal United Services“ pažymėjo, kad tai nėra tikras viršūnių susitikimas, o esminiam lyderių pokalbiui skirta labai mažai laiko, ir tai esą padaryta tyčia. Pasak M.Chalmerso, neketinama šio susitikimo metu priimti jokių svarbių sprendimų.
Nerimas dėl Donaldo Trumpo
Buvęs JAV ambasadorius NATO Nicholas Burnsas „The New York Times“ sakė, kad prezidentas D.Trumpas „išsprogdino kiekvieną NATO susitikimą, kuriame dalyvavo“. Jis pridūrė, kad Aljanso narių pareigūnai nerimauja, ką prezidentas pasakys rytiniame susitikime gruodžio 4 dieną ir po jo vyksiančioje spaudos konferencijoje.
S.Erlangeris rašo, kad Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas taip pat apimtas nerimo – po dvejų savaičių šalyje vyks parlamento rinkimai.
Ir nors D.Trumpas giria B.Johnsoną, JAV prezidentas Jungtinėje Karalystėje yra gana nepopuliarus. Bet kas, kas bus palaikyta D.Trumpo kišimusi į JK rinkimų kampaniją, gali pakenkti B.Johnsonui.
S.Erlangeris atkreipia dėmesį, kad būsimas NATO lyderių susitikimas dar daugiau dėmesio pritraukė dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, neseniai paskelbusio, jog Aljansą ištiko „smegenų mirtis“. Jis, kaip ir anksčiau D.Trumpas, suabejojo 5-uoju NATO sutarties straipsniu, nusakančiu kolektyvinės gynybos principus.
E.Macroną taip pat supykdė slapti D.Trumpo susitarimai su kitos NATO narės Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu dėl amerikiečių pajėgų patraukimo iš šiaurės Sirijos. Prancūzijos pajėgos kartu su amerikiečiais Sirijoje kovoja prieš „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus.
Prancūzijos prezidento komentarus kritikavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti NATO šalių lyderiai – esą tokiais pasisakymais kenkiama Aljanso patikimumui.
Tačiau E.Macronas įsitikinęs, kad NATO pernelyg daug laiko skiria diskusijoms apie dalijimąsi našta ir karines išlaidas – apie tai itin daug kalba D.Trumpas – ir per mažai diskutuoja apie strategiją bei prisitaikymą besikeičiančiame pasaulyje.
Pasak J.Eyalo, Prancūzijos prezidentas taip pat atgaivino seną diskusiją, ar Europos saugumu turi būti rūpinamasi kartu su JAV, ar JAV turi būti surastas pakaitalas.
„Tai – tikrasis skaldantis klausimas“, – „The New York Times“ sakė J.Eyalas.
Kritika Turkijos vadovui
CNN rašo, kad tarp NATO narių bręsta vidinės krizės dėl atsako į tokias išorines grėsmes kaip Rusija, Kinija ir terorizmas.
Štai E.Macronas kritikavo Turkiją už tai, kad ji blokuoja gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai. Šie planai buvo parengti po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Tiesa, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusią savaitę BNS sakė tikįs, kad reikalingi sprendimai bus priimti iki NATO viršūnių susitikimo. „Neteisinga būtų teigti, kad yra galutiniai nesutarimai ar blokavimai. Vyksta procesas“, – pridūrė jis.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Reuters“: Turkija blokuoja NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai
Turkija siekia, kad NATO pripažintų kurdų organizacijas teroristinėmis grupuotėmis.
Atsakydamas į E.Macrono kritiką, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas liepė Prancūzijos vadovui pasitikrinti, ar jo paties neištiko „smegenų mirtis“.
„Erdogano įžeidimai greičiausiai prasidės iš naujo, ypač jei sąjungininkės ir toliau jį kritikuos dėl rusiškų oro gynybos sistemų, nesuderinamų su NATO sistemomis, įsigijimo, ir kurios gali reikšti naujas grėsmes saugumui, bei jo vykdytą intervenciją Sirijoje.
Ginčai tarp sąjungininkų gali pakenkti vienybės žinutei, kuri yra labai svarbi tvyrant daugybei išorinių grėsmių. Trumpas, Erdoganas ir Macronas turėtų prisiminti, kad kiekvieną kartą, kai jie vienas kitą įžeidžia ir atvirai išsako nesutarimus, tokie išoriniai priešai kaip Putinas jaučiasi stipresni, nes tai siunčia signalą apie silpnesnį Aljansą“, – rašo CNN saugumo analitikė Samantha Vinograd.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką reiškia JAV sprendimas mažinti finansinį indėlį į NATO?
Terorizmo ir Kinijos grėsmės
E.Macronas praėjusią savaitę pareiškė, kad terorizmas yra bendras NATO narių priešas.
„Ar mūsų priešė, kaip kartais girdžiu, yra Rusija ar Kinija? Ar Aljansas turi įvardinti šias šalis kaip priešes? Nemanau. Atrodo, kad mūsų bendras priešas yra terorizmas Sahelyje ir Levante, smūgiuojantis visoms mūsų valstybėms“, – svarstė E.Macronas.
S.Vinograd rašo, kad dar praeitą savaitę Londoną sukrėtus teroristiniam išpuoliui, o teroristinėms grupuotėms ir toliau keliant grėsmę, kova su terorizmu turi išlikti NATO prioritetas. Tiesa, pastebi apžvalgininkė, kitos šalys gali abejoti JAV įsipareigojimais po to, kai Vašingtonas vienašališkai patraukė Sirijoje su džihadistais kovojusius karius.
Jos teigimu, nors E.Macronas nesutiko įvardyti Kinijos kaip NATO priešės, šis klausimas atsiras susitikimo darbotvarkėje. Esą šalys narės turėtų būti suinteresuotos atsakyti į augančią Pekino įtaką kibernetinėje erdvėje bei Arktyje ir Balkanuose.
S.Vinograd rašo, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti sutelktas į kinišką 5G technologiją, kuri, kaip nerimauja JAV, gali būti naudojama šnipinėjimui.
Apžvalgininkė atkreipia dėmesį ir į Rusijos agresijos klausimą.
„Ligi šiol Trumpas neišnaudojo laiko su NATO sąjungininkėmis, kad aiškiai pripažintų Rusijos grėsmes. O su jo atkakliu dėmesiu sąmokslo teorijai apie Ukrainos kišimąsi į 2016-ųjų rinkimus – nepaisant to, kad žvalgybos bendruomenė nepateikė jokių to įrodymų – Trumpas greičiausiai dar labiau ignoruos Putino keliamas problemas. Jis paragino megzti daugiau dialogo su Rusija, ir kad ji būtų sugrąžinta į buvusį G–8 formatą“, – rašo ji.
Kiti lyderiai, pavyzdžiui, E.Macronas ir NATO vadovas Jensas Stoltenergas, taip pat užsiminė apie dialogą su Rusija.
Vis dėlto, tikina S.Vinograd, šie lyderiai nenutylėjo Rusijos keliamų grėsmių. „Trumpo tyla dėl Rusijos skambės garsiai, ypač Putinui“, – rašo ji.