Prieštaringais pareiškimais pagarsėjusi M.Zacharova spaudos konferencijos metu kartojo įprastą Kremliaus propagandos naratyvą, esą „miško broliai“ – nusikaltėliai, vykdę nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus.
„Vilnius tęsia nesenos istorijos persvarstymo liniją, bando parodyti, kad „miško brolių“ gaujos, veikusios Lietuvoje pokario laikais, yra nacionaliniai herojai-kankiniai. Jų rankos suteptos krauju.
M.Zacharova: „Lietuvos valdžios sprendimas paskelbti šiuos metus vieno iš „miško brolių“ lyderių Adolfo Ramanausko atminimui negali nekelti pasipiktinimo.“
Todėl Lietuvos valdžios sprendimas paskelbti šiuos metus vieno iš „miško brolių“ lyderių Adolfo Ramanausko atminimui negali nekelti pasipiktinimo“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo M.Zacharova.
Rusijos URM atstovę spaudai papiktino ir tai, jog A.Ramanauskas-Vanagas bus laidojamas Antakalnio kapinėse.
„Ypač ciniška tai, kad Ramanausko-Vanago, atsakingo už daugybės civilių gyventojų žūtį, kapas bus šalia daugiau nei 5 tūkst. sovietų karių, kurie žuvo išvaduodami Vilnių nuo fašistų okupantų, kapų.
Norėčiau priminti, kad teismo nuosprendis dėl karo nusikaltimų, kuriuos jie vykdė prieš neginkluotus civilius gyventojus, neturi senaties termino“, — teigė M.Zacharova.
M.Zacharova panašiai kalbėjo ir praėjusią liepą, kai, reaguodama į socialiniuose tinkluose NATO išplatintą vaizdo įrašą apie Lietuvos partizanus, išvadino juos nusikaltėliais, nuo kurių esą nukentėjo tūkstančiai gyventojų.
Tuomet žurnalisto Andriaus Tapino paraginti lietuviai Rusijos URM „Facebook“ puslapyje po žinute apie Baltijos šalių partizanus paliko šimtus komentarų, kuriuose – užrašas „#Кремльнашуисториюнеперепишешь“ (liet. Kremliau, mūsų istorijos neperrašysi).
Lietuvos didvyris
A.Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
A.Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.
A.Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, žiauriai kankintas, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.
Mirties nuosprendis jam atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų.
Seimas 2018 metus yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais, o Vyriausybė patvirtino 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planą.
Lietuvos vadovai: Rusijos neapykanta patvirtina A.Ramanausko-Vanago didvyriškus nuopelnus
Naujienų agentūra BNS praneša, kad partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimą penktadienį pagerbę Lietuvos vadovai sako, kad dabartinės Rusijos valdžios reiškiama neapykanta tik patvirtina jo reikšmę ir nuopelnus Lietuvos laisvei.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad A.Ramanauskas-Vanagas buvo okupantams „didžiausią neapykantą keliančiu žmogumi“ ir ta neapykanta siekia „iki dabar“.
„Matome tos neapykantos pliūpsnius net ir dabartinėje Rusijoje, kuri nukreipta į mus, į laisvą, demokratišką ir nepriklausomą valstybę. Tai dar kartą įrodo, kad net vienas žmogus valstybės istorijoje gali būti toks svarbus ir tiek daug padaryti“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
„Tai dar kartą tik patvirtina, kad mes laidojame savo didvyrį, savo laisvės simbolį“, – sakė šalies vadovė.
Premjeras Saulius Skvernelis A.Ramanausko-Vanago valstybines laidotuves vadino „istorinio teisingumo atstatymu ir įprasminimu“.
Jo teigimu, Maskvos pareiškimai rodo, kad jis suvaidino ypatingą vaidmenį laisvės kovose.
„Pagal reakciją iš kaimyninės valstybės, matome, kad tai yra tikrai teisingas sprendimas ir jiems tas priešas buvo ypač svarbus ir jautrus. Manau, kad tai yra mūsų tautos, mūsų laisvės kovotojų pergalės diena, nes žmogus bus palaidotas kaip dera, pažymint prasmingą, galiausiai tikslą pasiekusią mūsų partizanų kovą“, – sakė S.Skvernelis.
„Tai rodo, kad ši valstybė nesikeičia arba keičiasi ne į gerą pusę. Apgailėtina“, – taip jos žodžius įvertino S.Skvernelis.
Anot jo, Lietuva yra atkurta demokratinė ir klestinti valstybė, o tai „matyt, labai nepatinka tiems, kurie nenorėjo tokios Lietuvos niekada matyti“.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad Maskvos pareiškimai jo nestebina.
„O gal mes galėjome iš jų tikėtis ko nors gero per visą okupaciją ir dabar, vykstant informaciniam karui?“ – retoriškai klausė Seimo vadovas.
„Pasimokyti iš jo gyvenimo turbūt gali kiekviena Lietuvos šeima – iš jo idealizmo, iš jo tikėjimo. Iš tokių žmonių tikėjimo ir atsikūrė Lietuvos nepriklausomybė“, – pridūrė jis.
Iškilmingos laidotuvės
Po daugiau nei dešimtmetį trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų, A.Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti šių metų birželį Našlaičių kapinėse Antakalnyje.
Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.
Po šios žinios Vanago duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė sakė niekada nepraradusi vilties kada nors turėti kapą, kuris bus pašventintas, kur tėvelis bus palaidotas kaip krikščionis, kaip žmogus.
Būtent taip įvyks rytoj, šeštadienį, kai A.Ramanausko-Vanago palaikai amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse.
