Praėjusią savaitę įstatymų leidėjai atmetė siūlytas įstatymo pataisas, turėjusias liberalizuoti dabartinę abortų tvarką, ir pasirinko toliau svarstyti atskirą pasiūlymą, kad būtų uždrausta atlikti abortus vaisiaus apsigimimo atvejais. Pasak kritikų, šis siūlymas prilygsta visiškam abortų uždraudimui.
„Mes žinome, kas pastatyta ant kortos: visiškas abortų uždraudimas Lenkijoje“, – skelbiama vienos „Juodojo trečiadienio“ protestą organizuojančių grupių skrajutėje.
Protestuodamos prieš siūlomą abortų tvarkos sugriežtinimą maždaug 2 tūkst. moterų šeštadienį susirinko prie dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kontroliuojamo parlamento.
Dabartinis 1993 metais priimtas įstatymas draudžia abortus, išskyrus atvejus, kai moteris yra pastojusi po išžaginimo arba kraujomaišos, kai nėštumas kelia pavojų motinos sveikatai arba kai vaisius yra smarkiai apsigimęs.
Kampanijos „Zatrzymaj aborcje“ (Sustabdyk abortus) aktyvistai nori uždrausti „eugeninius abortus“ – tai yra, nėštumo nutraukimą, kai vaisius yra aiškiai apsigimęs. Tokios procedūros kol kas gali būti atliekamos, kai tiriant nėščiąsias anksti nustatoma, jog kūdikiui vystysis Dauno sindromas.
Pasak Kajos Godek, vienos iš pataisos „Zatrzymaj aborcje“ iniciatorių, vaisiaus apsigimimas buvo 96 proc. Lenkijoje 2016 metais teisėtai įvykdytų abortų priežastis.
Didelė tikimybė, kad įstatymų leidėjai pritars pasiūlymui dar sugriežtinti nėštumo nutraukimo tvarką.
K.Godek sakė AFP, kad tokią jos grupės iniciatyvą per du mėnesius savo parašais parėmė 830 tūkst. žmonių.
Tūkstantis legalių abortų
Prezidentas Andrzejus Duda, palaikantis glaudžius ryšius su Lenkijoje didelę įtaką turinčia Katalikų Bažnyčia, lapkritį pažadėjo pasirašyti šias pataisas, jeigu jos bus priimtos, „kad būtų panaikinta teisė žudyti Downo liga sergančius vaikus“.
Šis pasiūlymas numato mažesnius suvaržymus, palyginus su ankstesniu projektu, 2016 metais išprovokavusiu dešimčių tūkstančių juodai apsirengusių moterų protestus visoje šalyje ir galiausiai atmestu.
Pagal tą iniciatyvą, pateiktą ultrakonservatyvios asociacijos „Ordo Iuris“, buvo siūloma numatyti iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmes neteisėtus abortus darantiems gydytojams ir kitiems susijusiems asmenims, taip pat ir pačias nėštumą nutraukusias moteris. Vis dėlto projekte buvo numatyta išlyga, kad teisėjai gali nuspręsti įkalinimo bausmės neskirti.
Praėjusią savaitę įstatymų leidėjai atmetė atmetė piliečių iniciatyvą „Gelbėkime moteris 2017“, siūlančią liberalizuoti abortų įstatymą.
38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje per metus atliekama apie tūkstantis teisėtų abortų. Vis dėlto moterų teisių grupės teigia, kad tikrasis skaičius yra 100–150 tūkst., nes daugeliu atvejų nėštumas nutraukiamas neteisėtai arba išvykus į užsienį.
Aktyvistai siūlė leisti atlikti abortus iki 12-tos nėštumo savaitės, jeigu moteris ryžtasi tam dėl psichologinių arba socialinių priežasčių. Taip pat siūlyta leisti be gydytojo recepto pardavinėti „kito ryto“ piliules, turinčias apsaugoti nuo pastojimo po lytinių santykių be kontraceptinių priemonių.
Grupės „Gelbėkime moteris 2017“ iniciatyvą savo parašais palaikė 400 tūkst. žmonių.
38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje per metus atliekama apie tūkstantis teisėtų abortų. Vis dėlto moterų teisių grupės teigia, kad tikrasis skaičius yra 100–150 tūkst., nes daugeliu atvejų nėštumas nutraukiamas neteisėtai arba išvykus į užsienį.
2015 metais į valdžią atėjusi PiS vyriausybė nutraukė dirbtinio apvaisinimo programų valstybinį finansavimą ir priėmė pataisą, numatančią, kad „kito ryto“ tablečių būtų galima įsigyti tik su gydytojo išrašytu receptu.
Maždaug 100 parlamento narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar vadinamieji „eugeniniai abortai“, atliekami vaisiaus apsigimimo atvejais, nepažeidžia žmogaus teisės į gyvybę, kurią užtikrina Konstitucija.
