V.Putinas patvirtino parašu – šiemet į karinę tarnybą Rusijoje bus pašaukta 120 tūkst. žmonių

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Penktadienį raudonais purškiamaisiais dažais buvo apgadintas Rusijos konsulatas Niujorke, praneša agentūra „Agence France-Presse“.

Policijos atstovas spaudai sakė, kad tyrimas dėl incidento tęsiamas ir jokių areštų nebuvo atlikta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė Ukrainos kontrpuolimo sėkme rytuose, nes Kyjivo pajėgos, atrodo, priartėjo prie svarbiausio Lymano miesto, kurį Maskva užėmė pavasarį, susigrąžinimo.

„Mūsų šalies rytuose pasiekta reikšmingų rezultatų. Apie tai jau yra pakankamai viešos informacijos. Visi girdėjo, kas vyksta Lymane, Donecko srityje. Šie žingsniai mums daug reiškia“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

„Turime išlaisvinti visą savo kraštą ir tai bus geriausias įrodymas, kad tarptautinių teisių ir žmogiškųjų vertybių negali pažeisti jokia teroristinė valstybė, net tokia įžūli kaip Rusija“, – pridūrė jis.

V.Zelenskio pasisakymas nuskambėjo po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį oficialiai aneksavo keturis Maskvos valdomus Ukrainos regionus po paskubomis surengtų pseudoeferendumų.

„Mūsų priešo kelias yra... visiškai aiškus – pralaimėjimas, gėda ir pasmerkimas“, – sakė V.Zelenskis.

JAV turi įrodymų, kad Irano dronai, kuriuos Rusija naudoja Ukrainoje, patyrė „daugybę nesėkmių“ mūšio lauke, penktadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė gynybos sekretoriaus pavaduotoja politikai Sasha Baker, rašo CNN.

Jis sakė, kad šie bepiločiai orlaiviai nėra didelis technologinis Rusijos žingsnis konflikte.

Aleksandras: Mes negalime užimti Kyjivo. Paimam tik kaimus, ir viskas. Nikita: Aplink voliojasi lavonai. Sergejus: Mums buvo duotas įsakymas nužudyti visus, ką pamatom.

Ukrainos sostinė turėjo būti užimta per kelias dienas.

Tačiau prezidento Vladimiro Putino destruktyviam žygiui kliūtimi greitai tapo taktinės klaidos ir įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas. Taigi jo pajėgos taip ir liko įstrigusios miesto pakraščiuose.

Apkasuose ir užimtuose namuose aplink Bučą, vakarinį Kyjivo priemiestį, įstrigę Rusijos kariai nepakluso įsakymams ir ėmė iš savo mobiliųjų telefonų neteisėtai skambinti žmonoms, draugėms, draugams ir tėvams, esantiems už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.

Jų pokalbių klausėsi ir dar viena ausis: Ukrainos vyriausybės.

„New York Times“ išskirtine teise gavo tūkstančių skambučių, kovo mėnesį perimtų Ukrainos teisėsaugos agentūrų, įrašus.

Plačiau skaitykite čia.

Penktadienį JAV Kongresas patvirtino 12,3 mlrd. JAV dolerių pagalbą Ukrainai.

Į paketą, kuris buvo patvirtintas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo keturis Rusijos okupuotus Ukrainos regionus, įtraukta 3 mlrd. dolerių ginklams, reikmenims ir atlyginimams Ukrainos kariuomenei, o prezidentas Joe Bidenas įgalioja Pentagoną perduoti Ukrainai 3,7 mlrd. dolerių vertės ginklų ir kitos technikos.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Penktadienio rytą Rusijos kariai raketomis apšaudė civilinį humanitarinį konvojų prie išvažiavimo iš Zaporižios.

Naujausiais duomenimis, per ataką žuvo mažiausiai 30 žmonių, dar 80 buvo sužeista, skelbia UNIAN.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas mano, kad Ukrainos įstojimas į NATO paspartins Trečiojo pasaulinio karo pradžią.

„Zelenskis nori kuo greičiau įstoti į NATO. Tai puiki idėja. Šiaurės Atlanto aljansas tik prašo paspartinti Trečiojo pasaulinio karo pradžią“, – rašoma jo paskelbtoje žinutėje „Telegram“ tinkle.

Nors Ukrainą užpuolusi Rusija akivaizdžiai patiria rimtų sunkumų, ji neatsitraukia. Šalyje vyksta šiokie tokie protestai prieš paskelbtą mobilizaciją, dalis žmonių bėga svetur. Vis dėlto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno nuomone, tai, kas dabar vyksta Rusijos visuomenėje, dar nėra tie procesai, kurie galėtų išjudinti režimą.

Kai kuriose Vakarų šalyse jau esama socialinių įtampų. L.Kasčiūnas atkreipė dėmesį į neseniai daug Ukrainai padedančioje Čekijoje vykusį protestą, rafinuotai apgalvotu šūkiu: „Daugiau ne dėl Ukrainos, o dėl savo žmonių.“

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Apie panašius dalykus, ypač sudėtingėjant situacijai, įspėjama ir Lietuvoje.

„Matyt, tokio naratyvo mes girdėsime ir daugiau. Kažkas turbūt politiškai bandys naudotis – nebūtinai tos partijos, kurios yra Seime. Gal kažkurios, kurios bandys ateiti iš už Seimo ribų – įvairūs judėjimai gali atsirasti ir panašiai.

Čia yra iššūkis. Ir, be abejo, žiema bus nelengva. Rusija gali tuo pasinaudoti“, – laidai „15/15“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Sąjunga penktadienį pristatė griežtesnius reikalavimus dėl vizų išdavimo rusams, sudarysiančius sudėtingų, o kai kuriems net neįmanomų kliūčių jiems atvykti į bloką.

Išimtys numatytos tik norintiesiems atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

Toks žingsnis žengtas tūkstančiams žmonių pabėgus iš Rusijos, daugiausia į ES nepriklausančias kaimynines šalis, jiems bandant išvengti dalinės mobilizacijos karui Ukrainoje, apie kurią anksčiau šį mėnesį paskelbė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.

ES valstybių narių nuomonės dėl to, kaip elgtis su šaukimo į Rusijos kariuomenę vengiančiais asmenimis, išsiskyrė: rytinės bloko narės, besiribojančios su Rusija, laikosi griežtos pozicijos, o kitos, pavyzdžiui, Vokietija, siūlo rusams galimą prieglobstį.

Europos Komisijos pateiktose atnaujintose gairėse numatyta, kad trumpalaikių Šengeno vizų prašantys rusai bus tikrinami daug griežčiau, o jų paraiškų nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau.

Europos sienų apsaugos pareigūnai taip pat turėtų daugiau galimybių iš naujo įvertinti jau išduotas vizas ir, esant būtinybei, jas panaikinti.

Pakeitimai pristatyti po to, kai su Rusija besiribojančios ES valstybės narės paragino visiškai uždrausti vizų rusams išdavimą.

Plačiau skaitykite čia.