Vis dėlto besiruošdamas rytoj Vašingtone susitikti su D.Trumpu, R.T.Erdoganas nėra labai patenkintas. Labiausiai dėl to, kad praeitą savaitę JAV paskelbė ginklais ir karine įranga paremsiančios Sirijoje kovojančius kurdus.
Aukščiausio rango Turkijos kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai praeitą savaitę lankėsi JAV bandydami atkalbėti D.Trumpo administraciją nuo paramos Sirijos kurdams. Tiesa, čia jie iš amerikiečių kolegų išgirdo tik tiek, kad sprendimas jau priimtas.
Tuo pačiu metu Turkijos teisingumo ministras pateikė naujų įrodymų, kodėl JAV turėtų įvykdyti Fethullah Guleno ekstradiciją. Šį Pensilvanijoje įsikūrusį dvasininką R.T.Erdoganas kaltina bandymu praeitų metų liepą suorganizuoti perversmą. JAV teisingumo departamentas padėkojo Turkijos teisingumo ministrui, pareigūnai išsiskirstė be jokių naujienų apie ekstradicijos progresą.
Aukšto rango Turkijos pareigūnas teigė, kad šių vizitų tikslas buvo „žengti vaisingomis diskusijomis tarp dvejų prezidentų grįstu keliu. Mes į juos dedame daug vilčių“. Vėliau jis pridūrė, kad šiuo metu šalių santykius temdo krizė.
„Siuntėme delegaciją į JAV, jos atstovai buvo susitikę su amerikiečių pareigūnais. Tačiau svarbiausius klausimus aptarsime aš ir prezidentas Trumpas“, – prieš išskrisdamas į Kiniją teigė R.T.Erdoganas. Prezidento teigimu, šis susitikimas bus milžiniškas postūmis JAV ir Turkijos santykių istorijoje.
R.T.Erdoganas teigė, kad „JAV šiuo metu vyksta pereinamasis laikotarpis“, todėl Turkija „turi būti atsargi ir jautri“.
„Vieningas frontas“
JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas, praeitą savaitę Londone susitikęs su Turkijos ministru pirmininku Binali Yildirimu, tikino: „Neturiu abejonių, kad Turkija ir JAV šį klausimą išspręs didelį dėmesį skirdamos Turkijos saugumui.“
J.Mattiso teigimu, svarbiausia yra tai, kad šalys reprezentuoja „vieningą frontą“ prieš terorizmą.
D.Trumpas, kuris teigė gerbsiantis kitų vyriausybių sprendimus vidaus politikos klausimais, vargu, ar rūpinsis nepavykusio perversmo nulemtais masiniais areštais ir žodžio laisvės apribojimais.
Norėjęs išlikti anonimu, aukšto rango Turkijos pareigūnas sakė, kad šioje krizėje Turkija ir JAV ieškos „pozityvios darbotvarkės“ elementų.
Tarp šių šalių vykdomos prekybos vertė siekia vos 17 mlrd. dolerių (15,47 mlrd. eurų) per metus, JAV parduoda dvigubai daugiau nei Turkija. Abi šalys norėtų išplėsti prekybą.
D.Trumpas, kuris teigė gerbsiantis kitų vyriausybių sprendimus vidaus politikos klausimais, vargu, ar rūpinsis nepavykusio perversmo nulemtais masiniais areštais ir žodžio laisvės apribojimais.
Praeitą mėnesį D.Trumpas paskambino R.T.Erdoganui ir pasveikino su pergale referendume dėl prezidento galių išplėtimo. Tuo tarpu šį referendumą kritikavo dauguma kitų JAV sąjungininkių.
Ankara tikisi, kad susitikimo metu bus aptarti tarpiniai F.Guleno ekstradicijos veiksmai. Turkijos vyriausybė jau prašė, kad Teisingumo departamentas ribotų dvasininko judėjimą JAV ir pasistengtų apriboti vaizdo žinutes, kurias F.Gulenas kiekvieną savaitę siunčia sekėjams Turkijoje.
Kol JAV šiuos dalinius laiko pagrindiniais sąjungininkais kovoje su „Islamo valstybe“ Sirijoje, Turkija YPG vadina Kurdistano darbininkų partijos (PKK), inicijuojančios atsiskyrimą nuo Turkijos, sąjungininke.
Vis dėlto pagrindiniu susitikimo klausimu išlieka JAV sprendimas ginklais ir karine įranga remti kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG), glaudžiai susijusius su kurdų Demokratinės sąjungos partija (PYD).
Kol JAV šiuos dalinius laiko pagrindiniais sąjungininkais kovoje su „Islamo valstybe“ Sirijoje, Turkija YPG vadina Kurdistano darbininkų partijos (PKK), inicijuojančios atsiskyrimą nuo Turkijos ir rengiančios teroristinius išpuolius, sąjungininke.
Tiesa, praeityje PKK teroristais yra pavadinusi ne tik Ankara, bet ir Vašingtonas
T.R.Erdoganas mano, kad JAV vyriausybė, anksčiau vadovaujama B.Obamos, o dabar D.Trumpo, yra labai naivi kurdų Liaudies apsaugos dalinių ir jų teritorinių ambicijų atžvilgiu. Turkijos prezidentas teigia, kad parama kurdams kursto etninį konfliktą Sirijoje ir padeda PKK vykdyti teroristinę veiklą Turkijoje.
Anot buvusio viceprezidento Joe Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Colino Kahlo, sprendimą remti YPG prieš palikdamas postą priėmė dar Barackas Obama.
C.Kahlas portale „Foreign Policy“ rašė, kad pereinamuoju laikotarpiu būsimasis D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Flynnas „paprašė administracijos susilaikyti“ tam, kad D.Trumpas galėtų įsigilinti į situaciją. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad M.Flynnas dirbo Turkijos vyriausybės interesus atstovaujančioje bendrovėje.
Galiausiai D.Trumpas priėjo prie tokių pat išvadų kaip B.Obama.
„Girdėta dainelė“
Ankara jau ilgą laiką svaidėsi kaltinimais, kad JAV ginklai pasiekia prieš Turkiją nukreiptas jėgas. Tokius kaltinimus turkai grindė demonstruodami iš teroristine grupuote laikomos PKK atimtus amerikietiškus ginklus.
Ruošdamiesi išvaduoti Raką, „Islamo valstybės“ de facto sostinę Sirijoje, amerikiečiai turkams teigė, kad YPG nebus leista pasilikti atkovotame mieste
Ankaros teigimu, PKK ginklus gaudavo iš YPG dalinių. Be to, B.Obamos prezidentavimo metu, JAV nesugebėjo išstumti kurdų kovotojų iš užimtų teritorijų šiaurinėje Sirijos dalyje.
Ruošdamiesi išvaduoti Raką, „Islamo valstybės“ de facto sostinę Sirijoje, amerikiečiai turkams teigė, kad YPG nebus leista pasilikti atkovotame mieste.
JAV teigimu, kurdai turės perleisti kontrolę JAV remiamoms Sirijos demokratinėms pajėgoms.
Tuo tarpu turkai tikina jau girdėję šią dainelę. Pavyzdžiui, išlaisvintą Manbijo miestą ir toliau kontroliuoja YPG.
Aukšto rango Turkijos pareigūnas teigė: „Amerikiečiai sakė priėmę labai sunkų sprendimą... Jie neturi kitų alternatyvų... Ir taip toliau... Vėl ta pati istorija. Įsisukome į užburtą ratą. Mes vis bandome paaiškinti, kad tai nėra vienintelė alternatyva, o jie vis sako, kad tai – vienintelis pasirinkimo variantas.“
Turkijos pareigūnas: „Įsivaizduokite save Turkijos prezidento vietoje. Ar galėtumėte palaikyti tokį sprendimą?"
Turkijos pareigūnas tęsė: „Įsivaizduokite save Turkijos prezidento vietoje. Ar galėtumėte palaikyti tokį sprendimą? JAV – mūsų sąjungininkė jau daugiau nei 60 metų. Petys į petį kovėmės Korėjoje, Somalyje, Kosove, Makedonijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Dabar, vietoj to, kad išliktų sąjungininkės su šalimi, turinčia 800 tūkst. karių, JAV palaiko teroristinę organizaciją.“
Siekiant atkovoti Raką, Turkija pasiūlė ne tik savo karius, bet ir kontroliuojamas Sirijos arabų pajėgas. Vis dėlto amerikiečiai laikosi įsitikinimo, kad kurdai įrodė savo galimybes ir yra pasirengę judėti pirmyn.
Tiesa, lig šiol iš pagarbos Turkijai JAV susilaikydavo nuo tiesioginės paramos YPG. Tačiau šį kartą Vašingtonas tikina, jog Rakos atkovojimo svarba ir noras padaryti tai kiek įmanoma greičiau nepalieka kito pasirinkimo.
Tuo tarpu Turkijos pareigūnas išliko skeptiškas: „Jie nuolat sakė, kad parama būtina norint išlaisvinti Raką, kad viskas jau suplanuota. Jie taip kalba jau metus.“
JAV pareigūnai sakė esantys užtikrinti, kad pajėgs sulaikyti YPG nuo įsigalėjimo Rakoje. Tačiau Ankara abejoja: „Jei kurdai pasakys ne, kaip juos priversite tai padaryti? JAV stengiasi grėsmę Vakarų interesams pakeisti grėsme Turkijai.“
Tuo tarpu Turkijos pareigūnas teigė, kad Turkija pasiliks galimybę pulti YPG. Tą padarė dar praeitą mėnesį, kuomet oro atakos metu nukovė 20 karių. Turkai puolė vos keliolika kilometrų nuo tos vietos, kurioje dislokuotos JAV specialiųjų operacijų pajėgos. Tai vos nesukėlė atviro konflikto su Pentagonu.
Turkija taip pat pasilieka galimybę sulaužyti susitarimą, leidžianti JAV ir prieš „Islamo valstybę“ nukreiptų koalicijos narių karo lėktuvams pakilti iš Indžirliko oro bazės.
