Prieš D.Trumpo ir V.Putino susitikimą politologai dėl JAV pratybų Lietuvoje ramūs

Per NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad pirmadienį susitikęs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu gali aptarti Aljanso pratybų Baltijos šalyse klausimą. Vis dėlto Lietuvos politologai tikina, kad Baltijos regionas nėra svarbus nė vienam iš šių lyderių, todėl blogų naujienų, pavyzdžiui, pratybų atšaukimo, tikėtis neverta.
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

NATO viršūnių susitikime D.Trumpas žurnalistams sakė neatmetantis galimybės su V.Putinu aptarti amerikiečių karines pratybas Baltijos šalyse.

Dar birželio pabaigoje „The Times“ rašė, kad pareigūnai Londone nerimauja, esą V.Putinas įkalbės D.Trumpą, kad JAV kariai šį rudenį nedalyvautų NATO pratybose Norvegijoje.

Spekuliacijas dėl neaiškaus pratybų likimo tik pakursto Baltųjų rūmų vadovo sprendimas atšaukti bendras Vašingtono ir Seulo pratybas Korėjos pusiasalyje: D.Trumpas pažadėjo nutraukti „karo žaidimus“ birželio pradžioje Singapūre susitikęs su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

VIDEO: Istorinis susitikimas: Šiaurės Korėjos vadovas susitiko su JAV prezidentu

Vis dėlto 15min kalbinti lietuvių politologai mano, kad dėl JAV karinių pratybų Baltijos šalyse nerimauti neverta: net jei šis klausimas D.Trumpui būtų svarbus, sprendimas jas nutraukti pakenktų rinkimų į Kongresą rezultatams.

Gruzija svarbiau nei Baltijos šalys?

Politologas Kęstutis Girnius atkreipia dėmesį, kad apie galimybę su V.Putinu aptarti amerikiečių karines pratybas Baltijos šalyse pirmasis užsiminė ne pats D.Trumpas – jis tik atsakė į žurnalisto klausimą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Girnius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Girnius

„Trumpas itin daug kritikos sulaukė dėl vienašališko sprendimo nutraukti pratybas su Pietų Korėja. Todėl manau, kad jis tos klaidos šįkart nepakartos. Ypač žinodamas, kad toks sprendimas labai suerzintų ir Kongresą, ir Respublikonų partiją.

Ir aš nemanau, kad Putinas prašys jo tai padaryti, nes jam Lietuva nelabai rūpi – jis turi rimtų problemų kitose srityse“, – 15min sakė K.Girnius.

Apskritai politologas svarbių susitarimų nesitiki – nemano, kad D.Trumpas turi kokią nors konkrečią darbotvarkę.

K.Girnius: „Jam svarbu susitikti su Putinu, parodyti, kad jis su Putinu gali sugyventi – priešingai nei prezidentas (Barackas – red.) Obama. Jam svarbu parodyti, kad jis yra žmogus, su kuriuo visi mielai susitinka. Po susitikimo jis surengs spaudos konferenciją ir visiems pasakys, kad yra stabilus genijus – kaip padarė po NATO (viršūnių susitikimo – red.).“

„Jam svarbu susitikti su Putinu, parodyti, kad jis su Putinu gali sugyventi – priešingai nei prezidentas (Barackas – red.) Obama. Jam svarbu parodyti, kad jis yra žmogus, su kuriuo visi mielai susitinka. Po susitikimo jis surengs spaudos konferenciją ir visiems pasakys, kad yra stabilus genijus – taip padarė po NATO (viršūnių susitikimo – red.)“, – teigė jis.

Anot K.Girniaus, V.Putinui didžiausią nerimą turėtų kelti užuomina, kad Gruzijai bus suteikta narystė NATO, be to, jis gali bandyti įkalbėti D.Trumpą, jog amerikiečių karių iš Sirijos išvedimas – puiki idėja.

„Putinas dar gali kalbėti apie kai kurių branduolinius ginklus ribojančių sutarčių atnaujinimą, nes bet kokios ginklavimosi varžybos Rusijai būtų pernelyg didelė prabanga“, – 15min sakė politologas.

K.Girnius tikina, kad V.Putinui itin svarbus susitikimo su D.Trumpu faktas.

„Tai rodys, kad Rusija sugrįžta į tarptautinę bendruomenę ir jos dalinė izoliacija panaikinta“, – sakė politologas.

Jis pridūrė, kad tuo galės pasinaudoti rusų diplomatai, bandydami įtikinti tokias Europos sankcijas Rusijai skeptiškai vertinančias šalis kaip Italija, Vengrija ar Graikija sankcijų klausimų veikti dar aktyviau.

Anot K.Girniaus, gandai, kad D.Trumpas pripažins Krymo pusiasalio aneksiją, neturėtų pasitvirtinti.

„Putinui tai būtų dovana iš dangaus, bet kadangi jis yra senas ateistas, tokios dovanos nesitiki. Manau, kad Trumpui Krymas visiškai nerūpi, tačiau jis supranta, kad tai irgi sukeltų audrą.

K.Girnius: „Putinui tai būtų dovana iš dangaus, bet kadangi jis yra senas ateistas, tokios dovanos nesitiki. Manau, kad Trumpui Krymas visiškai nerūpi, tačiau jis supranta, kad tai irgi sukeltų audrą.“

O jos kelti prieš rudenį vyksiančius rinkimus tikrai nėra verta. Net jei Trumpas širdyje norėtų ar pritartų tokiam žingsniui, tai jis ir liktų tik širdyje ar būtų laikomas ateičiai“, – 15min tikino politologas.

„Trumpas nėra Jungtinės Valstijos“

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius mano, kad apskritai iš D.Trumpo galima tikėtis visko, tačiau pratybų Baltijos šalyse klausimu jis išlieka ramus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Laurinavičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Laurinavičius

„Atšaukti pratybas arba apskritai šiame regione imtis kažkokių veiksmų, palankių Rusijai, būtų visiškai priešinga tam, kas yra sutarta ir patvirtinta dokumentais. Tai visiškai prieštarautų tam, ką pats ponas Trumpas iš esmės patvirtino“, – sakė M.Laurinavičius.

M.Laurinavičius: „Atšaukti pratybas arba apskritai šiame regione imtis kažkokių veiksmų, palankių Rusijai, būtų visiškai priešinga tam, kas yra sutarta ir patvirtinta dokumentais. Tai visiškai prieštarautų tam, ką pats ponas Trumpas iš esmės patvirtino.“

Analitikas teigia, kad JAV administracijoje nėra tokios vieningos pozicijos, kokią kartais Rusijos atžvilgiu deklaruoja D.Trumpas.

„Bent jau (JAV gynybos sekretoriaus Jameso – red.) Mattiso ir didžiosios dalies Valstybės departamento pareigūnų pozicija yra visiškai priešinga. Jie sako, kad šiame regione gynybą reikia stiprinti. O pratybų sustabdymas, net jei ir laikinai, būtų tokios gynybos silpninimas“, – 15min sakė M.Laurinavičius.

Anot analitiko, toks sprendimas D.Trumpui sukeltų problemų JAV viduje, o artėjant rinkimams į Kongresą jų tikrai nereikia.

„Be to, JAV nėra vien tik Trumpas. Yra administracijos dalis, kuri (jam – red.) nepritaria, Kongresas turi visokių svertų ir galių, todėl tokių sprendimų tikėtis žymiai sunkiau“, – teigė M.Laurinavičius.

Analitikas, lygindamas Baltijos šalis su Šiaurės ir Pietų Korėjomis, teigia, kad saugumo ir JAV interesų prasme regionai yra panašios svarbos, tačiau situacija yra skirtinga.

„Pietų Korėja nėra NATO narė, todėl priimti vienokius ar kitokius sprendimus ir net kažką žadėti Trumpui yra žymiau lengviau nei Aljanso kontekste“, – 15min sakė jis.

M.Laurinavičiaus teigimu, vienašališko JAV dalyvavimo Baltijos jūros regione regione lieka vis mažiau. „Po Krymo aneksijos 2014 metais NATO nesugebėjo greitai priimti sprendimų, staigiai stiprinti saugumo Baltijos šalyse, todėl JAV to ėmėsi vienašališkai. Bet šiuo metu saugumo stiprinimas Baltijos šalyse vyksta NATO rėmuose“, – teigė analitikas.

Anot M.Laurinavičiaus, nors D.Trumpas yra prezidentas, su kuriuo V.Putinas turi daugiausia šansų susitarti, dėl, pavyzdžiui, įtakos sferų pasidalijimo, jis nemano, kad šiuo metu tai yra realu.

„Dar kartą pabrėžiu – tikėtis iš Trumpo net pačių nemaloniausių staigmenų galima, bet manau, kad net jei įvyktų kažkas mums labai nemalonaus, tai neturėtų labai ilgalaikių neigiamų pasekmių, kadangi ne Trumpas yra Jungtinės Valstijos.

M.Laurinavičius: „Dar kartą pabrėžiu – tikėtis iš Trumpo net pačių nemaloniausių staigmenų galima, bet manau, kad net jei įvyktų kažkas mums labai nemalonaus, tai neturėtų labai ilgalaikių neigiamų pasekmių, kadangi ne Trumpas yra Jungtinės Valstijos.“

O šiuo metu nemanau, kad JAV būtų pasiruošusios kokiems nors susitarimams su Rusija“, – 15min teigė Marius Laurinavičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis