Pakeliui į Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Vokietijos mieste Hamburge, D.Trumpas vieną dieną lankysis Lenkijoje. Čia jis susitiks su Vidurio Europos, Baltijos šalių ir Balkanų lyderiais. Šį renginį sušaukė Lenkija, siekianti sustiprinti regiono prekybą ir infrastruktūrą.
Liepos 6-osios renginys buvo pramintas Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimu, kadangi jame dalyvausiančios šalys ribojasi su Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūromis. Briuselio diplomatai šį susitikimą vertina kaip Lenkijos siekį sustiprinti savo įtaką už Europos Sąjungos (ES) ribų, su kuria lenkų nacionalistų vyriausybė jau ne kartą konfrontavo.
Vienas D.Trumpo patarėjų ekonomikos klausimais teigė, kad prezidentas planuoja Vidurio ir Rytų Europos lyderiams pasiūlyti JAV gamtinių dujų eksportą. Šį mėnesį Lenkija iš JAV sulaukė pirmosios suskystintų gamtinių dujų siuntos.
ES diplomatas: „Tiesiog neįmanoma neįtarti, kad tai gali būti siekis pakenkti Europos vienybei.“
Dauguma Briuselio diplomatų Trijų jūrų iniciatyvos nelaiko ypač svarbia, tačiau labai atsargiai vertina D.Trumpo dalyvavimą. Vienas aukšto rango ES pareigūnas iniciatyvą apibūdino kaip Lenkijos judėjimą „savęs uždarymo į getą“ link.
„Tiesiog neįmanoma neįtarti, kad tai gali būti siekis pakenkti Europos vienybei“, – kalbėdamas apie Trijų jūrų iniciatyvą sakė kitas ES diplomatas.
Lenkijos valdančioji Teisės ir Teisingumo partija (TTP) suvaidino itin svarbų vaidmenį kurstant nesutarimas tarp buvusių komunistinių valstybių ir ES narių iš Vakarų. Tai vyko tuo pačiu metu, kai bloką sukrėtė Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas palikti Bendriją.
Po to, kai 2015-aisiais laimėjo rinkimuose, TTP supykdė Prancūziją atšaukdama karinių pirkimų susitarimą, o santykius su Vokietija pablogino iki pastarajame dešimtmetyje neregėtų žemumų. Šiuo metu ES prieš Lenkiją ėmėsi veiksmų, kritikų neretai vadinamų autoritariniais.
Lenkija šiame regione – vienas garsiausių prieš imigraciją pasisakančių balsų. Tokių pat pažiūrų laikosi ir D.Trumpas. O kur dar bendra nepagarba klimato kaitai bei nepasitikėjimas tarptautinėmis institucijomis?
„Elito beprotybė“
Neseniai kalbėdama parlamente Lenkijos premjerė Beata Szydlo ES nustatytas kvotas dėl pabėgėlių iš Vidurio Rytų perkėlimo pavadino „Briuselio elito beprotybe“.
Savo ruožtu Bendrijos lyderiai paniekino Lenkijos vyriausybę atmesdami jos prieštaravimus ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku vėl paskirdami buvusį Lenkijos premjerą Donaldą Tuską.
B.Szydlo, vadovaudamasi savo partijos vadovo ir ilgamečio D.Tusko konkurento Jaroslawo Kaczynskio nurodymais, pažadėjo neleisti jam užsitikrinti dar vienos 30 mėnesių trunkančios kadencijos.
Tai rodo, kaip labai didžiausia pokumunistinė valstybė, po Šaltojo karo prisijungusi prie ES, yra izoliuota net pačioje Rytų Europoje.
Varšuva šį klausimą nurodo kaip vieną iš fundamentalių principų, kurį sprendžiant Briuselis ignoravo svarbiausius nacionalinius interesus. Lenkų manymu, ES dominuoja „vokiečių diktatūra“.
Tai rodo, kaip labai didžiausia pokumunistinė valstybė, po Šaltojo karo prisijungusi prie ES, yra izoliuota net pačioje Rytų Europoje.
Itin nepasitikėdama Maskva, Lenkija tikisi, kad D.Trumpas, praeityje pavadinęs NATO aljansą atgyvenusiu, dar kartą patvirtins JAV karinius įsipareigojimus Rytų Europoje siekiant įgyvendinti Rusijos atgrasymo politiką.
Šiuo metu Lenkijoje yra dislokuota apie 900 JAV karių.
NATO ir D.Trumpas
Vakarų lyderiai mano, kad D.Trumpas gali pasinaudoti kelione į Varšuvą tam, kad vėl sukritikuotų nepakankamas Europos šalių išlaidas gynybai. Tokia kritika suerzino daugybę Vakarų lyderių.
Gegužę Briuselyje vykusiame susitikime D.Trumpas pasmerkė kai kurių NATO narių nesugebėjimą įgyvendinti reikalavimo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lenkija ir JAV yra vienos iš nedaugelio narių, įgyvendinusių šį reikalavimą.
Kai kurie stebėtojai mano, kad D.Trumpas gali pasinaudoti šia kelione tam, jog patvirtintų esąs labai rimtai pasiruošęs atremti Rusijos keliamą grėsmę.
„Nesame tikri, kokią žinią siųs Trumpas. Jeigu jis čia tam, kad sustiprintų Vašingtono įsipareigojimus NATO – puiku, – sakė vienas ES diplomatas. – Tačiau jei jis susitikime koncentruosis į narių išlaidas, tai sukeltų labai daug žalos.“
Kai kurie stebėtojai mano, kad D.Trumpas gali pasinaudoti šia kelione tam, jog patvirtintų esąs labai rimtai pasiruošęs atremti Rusijos keliamą grėsmę.
„Dauguma šalių (dalyvausiančių susitikime Varšuvoje) Rusiją suvokia kaip pagrindinę grėsmę jų saugumui, todėl palaiko NATO ir norėtų, kad jų šalyje būtų daugiau JAV pajėgų“, – sakė George'o Busho administracijos Valstybės departamente dirbusi Heather Conley.
D.Trumpui pataria keliauti
Kai kurie Vakarų lyderiai D.Trumpo palankumą Varšuvos vyriausybei laiko žalingu, kadangi šiuo metu Europos vienybė ir taip yra susvyravusi.
ES pareigūnas: „Mes raginame Trumpą keliauti kiek įmanoma daugiau. Jam reikia suprasti Europą, o tą padaryti jis gali tik kalbėdamasis su žmonėmis, su Europos lyderiais.“
„Mes raginame Trumpą keliauti kiek įmanoma daugiau. Jam reikia suprasti Europą, o tą padaryti jis gali tik kalbėdamasis su žmonėmis, su Europos lyderiais“, – sakė anonimu norėjęs likti ES pareigūnas.
„Tačiau jis negali pasirašyti susitarimų su individualiomis šalimis nepaisydamas ES. Hamburge jis išgirs skirtingus argumentus, mes paaiškinsime viską, kas buvo ne taip suprasta“, – pridūrė pareigūnas.
Savo ruožtu Lenkija tikisi, kad D.Trumpas gali įtikinti JAV verslininkus investuoti į šiaurės-pietų geležinkelio tinklą ir kelius, jungiančius centrą su regionais. JAV diplomatai ir ekonomistai tokias viltis pavadino nerealistiškomis.
