Šią poziciją Vašingtonas deklaravo, nors trečiadienį abi supervalstybės pasiekė netikėtą susitarimą dėl klimato.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad prezidentai, nė karto asmeniškai nesusitikę nuo J.Bideno atėjimo į valdžią, „greitu metu“ surengs virtualias derybas. Pranešama, kad planuojamas pokalbis gali įvykti jau kitą savaitę.
Tarp dviejų didžiausio pasaulio ekonomikų tvyro įtampa dėl virtinės nesutarimų, ypač dėl Taivano – autonominės, demokratiškai valdomos salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Pastaruoju metu Kinija vis garsiau žvangina ginklais aplink šią salą: kinų naikintuvai ir bombonešiai, galintys gabenti branduolinį ginklą, nuolat pažeidinėja Taivano oro gynybos zoną. Spalio pradžioje, Kinijai minint Liaudies Respublikos įkūrimo metines, Pekinas pasiuntė prie Taivano rekordiškai daug karinių orlaivių.
„Užtikrinsime, kad Taivanas turėtų priemonių apsiginti, nes šiuo atveju tikslas yra niekada nepasiekti taško, kai kas nors iš tiesų bandytų jėga pakeisti status quo“, - sakė A.Blinkenas dienraščio „The New York Times“ organizuotame renginyje.
Tačiau jis atsisakė kalbėti, ar Vašingtonas karinėmis priemonėmis gintų Taivaną nuo invazijos. JAV seniai laikosi politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.
Nors Vašingtonas 1979-aisiais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną, pagal tais pačiais metais JAV Kongresas priimtą Santykių su Taivanu įstatymą aprūpinti salą ginklais jos gynybai.
A.Blinkenas sakė, kad Taivano aprūpinimas „savigynos priemonėmis“ yra „geriausias būdas atgrasyti Kiniją nuo bet kokių labai labai blogų veiksmų, kuriuos jis gali svarstyti“.
Jungtinės Valstijos stengiasi nerodyti, jog pripažįsta Taivaną, tačiau sala turi didžiulį būrį rėmėjų tarp abiejų partijų įstatymų leidėjų Kongrese. Šią savaitę Taivane lankosi grupė JAV kongresmenų.
Kinija trečiadienį piktai reagavo į šią Kongreso narių kelionę. Jie į salą atskrido kariniu lėktuvu – anot Pentagono, tai įprasta praktika.
„Bendrininkavimas su Taivano nepriklausomybės siekiančiomis jėgomis yra pavojingas žaidimas, ir žaidimas su ugnimi jiems baigsis nudegimu“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
J.Bidenas tikėjosi susitikti su Xi Jinpingu neseniai Romoje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, tačiau Kinijos lyderis nuo COVID-19 pandemijos pradžios nekeliauja, todėl buvo sutarta iki metų galo surengti virtualias derybas.
Bendradarbiavimo sritys
JAV sugriežtino poziciją Kinijos atžvilgiu, Xi Jinpingui naudojant vis agresyvesnę retoriką namuose ir užsienyje.
Tačiau trečiadienį Kinija pareiškė, jog Jungtinių Tautų klimato konferencijoje Glazge rado bendrą poziciją su Jungtinėmis Valstijomis dėl klimato kaitos. J.Bidenas klimato kaitą yra įvardijęs kaip vieną iš sričių, kur JAV ir Kinija galėtų bendradarbiauti.
Xi Junpingas taikinamąją žinią pasiūlė ir laiške, kurį antradienio vakarą per iškilmingą vakarienę Niujorke perskaitė Pekino ambasadorius Jungtinėse Valstijose Qin Gangas.
„Šiuo metu Kinijos ir JAV santykiai yra kritinėje istorinėje sandūroje. Abi šalys turės naudos iš bendradarbiavimo ir pralaimės dėl konfrontacijos“, – ambasados pranešime cituojamas Xi Jinpingas.
„Kinija pasirengusi dirbti su Jungtinėmis Valstijomis, kad pagerintų keitimąsi nuomonėmis ir bendradarbiavimą visose srityse, drauge spręstų regionines ir tarptautines problemas bei pasaulinius iššūkius, o kol kas – tinkamai valdytų nesutarimus“, – sakė jis.
J.Bidenas didžia dalimi tęsia griežtą savo pirmtako Donaldo Trumpo politiką dėl Kinijos, kurios kilimą laiko pagrindiniu XXI amžiaus iššūkiu.
Tačiau J.Bidenas, kuris eidamas viceprezidento pareigas buvo nekart susitikęs su Xi Jinpingu, taip pat leido suprasti, kad laikysis labiau diplomatiško tono ir sprendžiant Kinijos problemą pirmenybę teiks bendradarbiavimui su sąjungininkėmis.
