Tūkstančiai kairiųjų pažiūrų protestuotojų sekmadienio vakarą susirinko Paryžiuje po pirmojo pirmalaikių rinkimų turo, kuriame, pirminiais duomenimis, kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN) surinko 33 proc. balsų, antrą vietą pelnė kairiųjų koalicija, o prezidento Emmanuelio Macrono centristai liko treti.
Pasak pranešimų Prancūzijos žiniasklaidoje, į demonstracijas keliuose šalies miestuose susibūrė tūkstančiai žmonių. Sostinėje ir Lione kilo tam tikri neramumai.
Nurodoma, kad per mitingą prieš kraštutinius dešiniuosius Paryžiuje buvo išniekintas Respublikos paminklas. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, trečiame pagal dydį Prancūzijos mieste Lione kilo demonstrantų ir policijos susirėmimai. Teigiama, kad mieste policijai teko išsklaidyti demonstrantus, kurie taikėsi į „McDonald's“ greitojo maisto restoraną.
Skelbiama, kad kai kuriuose miestuose iškilo barikados, į policiją buvo mėtomi buteliai ir fejerverkai.
Naujienų svetainė „Euronews“ nurodo, kad masinis protestas Paryžiuje buvo labai emocingas.
„Esu nusivylęs. Jaučiuosi šiek tiek taip, tarsi norėčiau verkti. Liko arba daryti tai (ateiti protestuoti), arba likti namie ir verkti. Man gana gėda“, – leidinio žurnalistams sakė 22 metų Eugénie, gyvenanti Paryžiuje.
Kiti protestų dalyviai leidiniui „Politico“ taip sakė jaučiantys nerimą.
„Aš labai nerimauju dėl to, kad į valdžią ateina kraštutiniai dešinieji, – sakė 23 metų studentas Albanas, prašęs nurodyti tik jo vardą. Tarp gurkšnių alaus jis pridūrė, kad vis dar puoselėja viltį: „Mums dar liko savaitė, todėl kovosime toliau.“
Nors kairiųjų aljansas rinkimuose pasirodė tvirtai ir surinko apie 28 proc. balsų, tačiau mažai tikėtina, kad antrajame ture gaus pakankamai vietų, kad suformuotų daugumą parlamente.
Tai nesutrukdė iššaukiančiai nusiteikusiam Jeanui-Lucu Melenchonui, ugningam „Nepalūžusios Prancūzijos“ lyderiui, pateikti save kaip pagrindinę kliūtį kraštutiniams dešiniesiems. Jis ragino rinkėjus suteikti „absoliučią daugumą Naujajam liaudies frontui“.
„Šalis turės pasirinkti, – kalbėjo politikas iš savo partijos rinkimų štabo. Sekmadienį vyksiančio antrojo turo galimybės yra „arba Naujasis liaudies frontas, arba „Nacionalinis sambūris“.
J-L.Melenchonas paragino kairiųjų aljanso kandidatus pasitraukti iš rinkimų apygardose, kuriose jie užėmė trečiąją vietą, o kraštutiniai dešinieji – pirmąją. Šį strateginį žingsnį, skirtą padėti pagrindinėms partijoms užsitikrinti daugumą balsų antrajame ture, palankiai įvertino jo šalininkai.
„Turime septynias dienas, kad išgelbėtume Prancūziją nuo katastrofos“, – sakė Raphaelis Glucksmannas, vienas svarbiausių kairiųjų aljanso veikėjų.
-
Ministerija: rinkėjų aktyvumas Prancūzijos rinkimuose smarkiai didesnis nei prieš 2 metus
-
Rinkėjų apklausa: Prancūzijos pirmalaikiuose rinkimuose pirmauja ultradešinysis RN ir jo sąjungininkai
-
E.Macronas su sąjungininkais sieks užkirsti kelią RN perimti absoliučią daugumą parlamente
-
Ramūnas Vilpišauskas. Ką Lietuvai reiškia Marine Le Pen pergalė Prancūzijoje?
E.Macrono sprendimas surengti rinkimus sukėlė neužtikrintumą antroje pagal dydį Europos ekonomikoje. Penktadienį paskelbtais duomenimis, Paryžiaus vertybinių popierių birža birželį patyrė didžiausią mėnesinį nuosmukį per dvejus metus – smuktelėjo 6,4 procento.
Sumaištis taip pat gali pakenkti E.Macrono, kaip tarptautinio lyderio, atliekančio svarbų vaidmenį padedant Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, įvaizdžiui. Iškart po antrojo turo jis turi dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vašingtone.
Prancūzijos dienraštis „Liberation“ paragino rinkėjus susivienyti, kad kraštutiniai dešinieji būtų sustabdyti. „Po smūgio suformuokite bloką“, – pirmadienį paskelbė laikraštis.
