Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke nedažnai galima pamatyti šeimininkaujančius ne Lietuvos karius, o sąjungininkus iš Vokietijos, Olandijos ir Belgijos. Tiesa, pastarieji tik teikia logistinę pagalbą kovinį branduolį sudarantiems vokiečiams ir olandams.
Kol kas treniruojamės tik tarp saviškių, bet greitai tikimės prisijungti prie visų kitų. Mes pratinamės prie Lietuvos teritorijos, žemės paviršiaus.
Bet visi šie kariai, sudarantys Priešakinių pajėgų batalioną, į Lietuvą atvyko pagal NATO programą „Enhanced Forward Presence“ (Sustiprintos priešakinės pozicijos – 15min vert.), kuri, be abejonės, skirta atgrasyti rusų karius ir nuraminti Baltijos šalis ir Lenkiją, jog sąjungininkai nesiruošia Rytų Europos valstybių palikti už borto agresijos atveju.
Tam tikslui į Lietuvą traukiniais atvežtos vokiečių kovos mašinos – tankai „Leopard“, pėstininkų mašinos „Marder“ ir inžinerinės mašinos „Dachs“. O šiuo metu iš viso Lietuvoje yra 740 sąjungininkų karių, iš kurių 430 – vokiečiai.
Antradienio rytą prieš pulko kieme puslankiu išrikiuotas kovos mašinas stovėjo ir dalis priešakinio bataliono karių. Jie neslėpė entuziazmo pradėti kuo greičiau treniruotis kartu su lietuviais, kadangi tokio šanso tikino dar neturėję.
Mėnesiai pasiruošimo ir laukimo
Visi kariai sutartinai kalbėjo, jog Vaidoto bataliono bazė Rukloje jiems priminė bazes namuose, tačiau praleidus savaites, o kai kuriems – ir mėnesius treniruojantis tarpusavyje, norisi prisijungti prie lietuvių.
„Kol kas treniruojamės tik tarp saviškių, bet greitai tikimės prisijungti prie visų kitų. Mes pratinamės prie Lietuvos teritorijos, žemės paviršiaus. Turim žinoti, kaip keičiasi mašinų galimybės Vokietijoje ir Lietuvoje, bet tai jau beveik baigta“, – sakė kapralas Pedras S.
NATO priešakinių pajėgų bataliono karys sakė, kad dauguma Vokietijos karių nebuvo anksčiau susidūrę su Lietuvos kariais ar karininkais, bet studijavo Lietuvą.
„Du mėnesius prieš atvykstant į Lietuvą Vokietijoje mes ruošėmės lietuviškoms sąlygoms. Atsivežėm ne tik savo ginklus, tankus, bet ir žinias. Pažiūrėsim, kaip seksis treniruotis kartu“, – sakė eilinis Christianas S.
Didžioji dalis Olandijos karių, kurie turi prisijungti prie priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje, taip pat jau Lietuvoje, bet prieš savaitę atvykęs olandų karys antrino vokiečiams – jis taip pat dar neturėjo šanso treniruotis su Lietuvos kariais.
„Mes ruošėme įrangą, mašinas, kurias pasiėmė iš konteinerių. Reikėjo sužiūrėti, ar nieko netrūksta ir ar viskas veikia, bet turbūt daugiausiai laiko tiesiog laukėme“, – kapralas Robertas.
Šansas išbandyti jėgas
Bet būtent antradienį kelioms dešimtims vokiečių ir olandų buvo suteiktas šansas pademonstruoti savo karinės pramonės galią į Gaižiūnų poligoną atvykusiam premjerui Sauliui Skverneliui, krašto apsaugos ministrui Raimuindui Karobliui ir Lietuvos kariuomenės vadui Jonui Vytautui Žukui.
Maža NATO priešakinių pajėgų bataliono dalis surengė „vėlinimo operaciją“ („delay operation“ – aut. past.), kurios pagal scenarijų prireikė priešiškai jėgai bandant prasiveržti pro NATO pajėgas Ruklos link ir užimti tiltą per Nerį.
O vokiečių ir olandų mechanizuoti pėstininkai, kartu su lietuvių kariais, įsitvirtinusiais gynybinėje pozicijoje, turėjo atremti keturis agresoriaus tankus.
Sąjungininkų kovos mašinos atsitraukdamos ne tik suklaidino puolančiuosius, tačiau juos ir išblaškė po lauką, kur jie tapo lengvu taikiniu į kontrpuolimą perėjusiems vokiečiams, sunaikinusiems visus priešininkų tankus.
Panašu, kad operacijos scenarijus buvo optimistinis – nė viena iš kovos mašinų nebuvo sugadinta, o nukentėjo tik vienas lietuvių karys. Tačiau NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai iš Olandijos ir Vokietijos gavo progą pasitreniruoti petys į petį su lietuvių kariais – kada geriau nei Lietuvos 13-ųjų narystės metų NATO išvakarėse.
15min primena, kad visateise NATO nare Lietuva tapo 2004-ųjų kovo 29 d., o NATO programa, pagal kurią šalyje dislokuotas Priešakinių pajėgų batalionas, tęsis iki 2018 metų.
