Vokietija, Nyderlandai ir kelios kitos Vakarų šalys nori, kad Europos Komisija pirmiau pateiktų savo nuomonę dėl Ukrainos pasirengimo narystės procesui ir tik tada priimtų politinį sprendimą.
Taip „Bloomberg“ sakė diplomatai, apibūdindami privačias diskusijas, kurios vyksta prieš ketvirtadienį Prancūzijoje prasidėsiantį aukščiausio lygio ES viršūnių susitikimą. Šios šalys nori sutelkti dėmesį į praktinės paramos Ukrainai teikimą ir karo nutraukimą, o ne į procesą, kuris gali užtrukti mažiausiai dešimtmetį, agentūrai sakė vienas iš diplomatų.
Pasiūlymui pritariančios šalys teigia, kad ES vadovams būtų simboliškai svarbu paremti Ukrainos paraišką, net jei pats narystės procesas vis tiek bus ilgas ir sudėtingas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario pabaigoje pateikė oficialų prašymą įstoti į ES, o devynios Vidurio ir Rytų Europos valstybės narės, vedamos Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos, viešai paragino bloką suteikti Ukrainai kandidatės statusą ir pradėti stojimo procesą.
ES vadovai turėtų Ukrainos prašymą aptarti viršūnių susitikime, vyksiančiame ketvirtadienį ir penktadienį Versalyje.
Susitikime ES valstybių vadovai gali nuspręsti paremti Ukrainos kandidatės statusą ir pradėti ilgą derybų dėl visateisės narystės procesą. Jie gali laimėti laiko, perduodami šį klausimą Europos Komisijai (EK). Arba, anot „Bloomberg“, ES vadovai rasti kompromisinę poziciją, pavyzdžiui, pripažinti, kad Ukraina palaiko ilgalaikius santykius su ES, oficialiai nepalaikydami kandidatės statuso Ukrainai suteikimo.
„Dar laukia ilgas kelias. Turime užbaigti šį karą. Ir turėtume kalbėti apie tolesnius žingsnius“, – praėjusią savaitę Europos Parlamente sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. – Tačiau niekas negali abejoti, kad tauta, kuri taip drąsiai pasisako už mūsų europietiškas vertybes, priklauso mūsų Europos šeimai.“
Ketvirtadienį pasidėsiančiame aukščiausio lygio ES susitikime valstybių lyderiai gali paprašyti Europos Komisijos greičiau nei įprastai pateikti nuomonę dėl Ukrainos kandidatūros, taip parodydami politinę paramą Kyjievui, „Bloomberg“ sakė ES diplomatai. Paprastai šis procesas trunka nuo 15 iki 18 mėnesių.
Tačiau net ir nuomonės pateikimas invazijos sąlygomis būtų sudėtingas uždavinys, nes EK turi išsiųsti šalies vyriausybei ilgą klausimų sąrašą ir į šalį išsiųsti faktų nustatymo misijas.
Diplomatas iš vienos iš šalių, nepritariančių tam, kad Ukraina taptų kandidate, „Bloomberg“ sakė, kad jų vyriausybė vengia Ukrainai suteikti klaidingus lūkesčius, o Kyjivas, anot jo, nėra pasirengęs pradėti oficialaus stojimo proceso. Kai kurios Vakarų Europos šalys yra susirūpinusios dėl tolesnės plėtros po ilgai besitęsiančių ginčų dėl teisės pirmenybės su keliomis iš naujesnių narių - Vengrija ir Lenkija, taip pat dėl to, kaip kitos ilgametės kandidatės - Balkanų šalys- vertins tokį pirmenybinį požiūrį į Ukrainą.
Narystės ES siekimas yra sunkus procesas, reikalaujantis atitikti dešimtis kriterijų - nuo teisės pirmenybės iki teismų reformų - ir gali užtrukti ilgiau nei dešimtmetį. Kroatija buvo paskutinė šalis, kuri įstojo į bloką 2013 metais ir jos stojimo procesas truko 10 metų. Procesui pradėti reikia vienbalsio visų ES valstybių narių, Europos Komisijos ir Europos Parlamento pritarimo.
