Šaltojo karo metu kairiosios partijos Vakaruose atrodė įtartinos. Buvo paplitusi baimė, jog jos gali būti Sovietų Sąjungos bei komunistinio Rytų bloko placdarmas. Tačiau laikai pasikeitė – teigiama Charleso Hawley'o straipsnyje. Dėl Ukrainos santykiams tarp Vakarų ir Rusijos įsitempus, su pastarąja flirtuoja Europos kraštutinė dešinė. Rinkimai jau gegužę, todėl partijos, siekdamos laimėti kuo daugiau rinkėjų balsų, Briuselyje ėmė atvirai ginti Rusiją.
„Manau, galėtume būti geri Rusijos partneriai Europos parlamente. Taip pat ir Rusija mus mato kaip potencialų partnerį“, – sakė flamandų „Vlaams Belang“ partijos Belgijoje lyderis Filipas Dewinteras.
Rusija atsakė tuo pačiu: Kremliui lojalus politologas Sergejus Markovas tikisi, jog „būsimi rinkimai suteiks šiems žmonėms daugiau galios. Reikalinga labiau plėtoti bendradarbiavimą“. Šie komentarai skambėjo praėjusią savaitę Europos Parlamente organizuotoje konferencijoje apie ES ir Rusiją. Jos organizatoriai – Italijos Šiaurės lygos lyderis Fiorello Provera ir Davidas Lasaras iš Austrijos laisvės partijos (FPÖ).
Paralelių tarp Vladimiro Putino ir Europos kraštutinių dešiniųjų esama daug ir įvairių
Kaip rašoma „Der Spiegel“, paralelių tarp Vladimiro Putino ir Europos kraštutinių dešiniųjų esama daug ir įvairių.
Skeptiškas požiūris į imigraciją bei islamo kaip grėsmės supratimas suartina Rusijos prezidentą su partijomis, valgančiomis duoną iš oponavimo ES migracijos politikai.
Griežtos rankos stiliaus valdymas bei homofobija taip pat mėgstami ir vienų, ir kitų. Tačiau daugiausia pagrindo bendradarbiavimui teikia skepticizmas euroatlantinių santykių stiprinimo klausimu. Rusijos parlamentaras, ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto vicepirmininkas Vasilijus Lichačiovas konferencijos metu išvadino ES rezoliucijas dėl Ukrainos „gėdingomis“. Jo teigimu, akivaizdu, jog protestai Kijeve buvo „JAV nevyriausybinių organizacijų projektas“.
Tuo tarpu FPÖ pirmininko Heinzo Christiano Strache'o teigimu, Briuselis turėtų liautis buvęs JAV marionete ir imtis pozityvių santykių su Maskva kūrimo, bandymo suprasti Rusijos interesus.
Nors Briuselis ir remia naująją Ukrainos valdžią, dešinieji mato, kad gali išlošti iš artimesnio ryšio su Rusija. Pastarųjų apklausų duomenimis, net susirūpinimas Rusijos agresija Kryme nepadidino žmonių pritarimo apribojimams Rusijai.
Kovo pabaigos YouGov apklausa rodo, jog tik 42 proc. vokiečių bei britų ir tik 32 proc. prancūzų sutinka su sankcijomis, dėl kurių nukentėtų jų šalių ekonomikos. Noras finansiškai padėti Kijevui dar mažesnis. Prognozuojama, kad kraštutiniai dešinieji gegužės rinkimuose tikrai laimės vietų Europos Parlamente, o toks Vakarų sankcijų Rusijai atmetimas gali atnešti jiems ir dar daugiau balsų nei tikimasi.
Budapešte įsikūręs Politinio kapitalo institutas kovą publikavo ataskaitą, kurioje pastebi, jog Rusija domisi Europos ultrakonservatyviomis partijomis jau keletą metų. Nors susižavėjimas Rusija tarp jų ir nėra visuotinis, esama tam tikro „ideologinio ir politinio giminingumo“. Vieno iš ataskaitos autorių Peterio Kreko teigimu, Rusija norinti destabilizuoti ir susilpninti Europos politinę tvarką, o būtent kraštutinės dešinės partijos yra nusiteikusios prieš ES, jos mielai „sudegintų namą“. „Manau, kad tikslas akivaizdus, tai yra susilpninti euroatlantinę draugystę“, – sakė jis.
Matyt, Ukrainos likimas toms partijoms ne itin rūpi, minėtoje konferencijoje nebuvo nė vieno ukrainiečio, Kijevo vyriausybė paminėta tik aptariant problemišką antisemitiškos partijos „Svoboda“ dalyvavimą, – rašoma „Der Spiegel“ straipsnyje. Belieka laukti EP rinkimų, norint pamatyti, ar kraštutinių dešiniųjų pastangos flirtuojant su Rusija duos vaisių rinkėjų balsų pavidalu. „Kai neturi stiprių sąjungininkų, ieškai silpnesnių, tą čia ir matome“, – sakė Peteris Kreko, komentuodamas esamą situaciją.
Parengta pagal „Der Spiegel“
