Numatoma, kad vėlai ketvirtadienį parlamentas baigs debatus ir surengs balsavimą dėl sutarties, numatančios, kad šiaurinė kaimynė persivadins Šiaurės Makedonijos Respublika, o Graikijai mainais atsiims savo nepritarimą Skopjės stojimui į NATO ir Europos Sąjungą.
Graikijos komunistų partiją palaikantys protestuotojai ketvirtadienio rytą ant senovinių Atėnų Akropolio sienų pakabino du transparantus su užrašais, nukreiptais prieš šią sutartį. Viena komunistų remiama profsąjunga planuoja surengti protestą prie JAV ambasados, o kita demonstracija ketvirtadienį vakare turėtų įvykti prie parlamento, įstatymų leidėjams ruošiantis balsuoti.
Sekmadienį per panašų mitingą prie parlamento, į kurį buvo susirinkę dešimtys tūkstančių protestuotojų, prasiveržė smurtas, demonstrantams apmėčius policijos pareigūnus buteliais su degiu skysčiu, akmenimis, dažais ir metaliniais strypais. Policija atsakė leisdama ašarines dujas.
Graikijos šiaurėje šimtai ūkininkų ir kitų vietos gyventojų atvažiavo automobiliais į Euzonus – pagrindinę sienos su Makedonija perėją ir blokavo eismą, nors buvo sutelktos gausios policijos pajėgos. Pareigūnai nukreipė eismą į dvi kitas tebeveikiančias perėjas. Sunkvežimiai vis dar gali kirsti sieną Evzonuose, nors susidarė ilgos eilės.
„Atvykau protestuoti prie sienos, mėginti ją uždaryti, kad ši išdavystė nepraeitų“, - sakė vietos ūkininkų asociacijos pirmininkas Tomas Karitidis.
Arčiausiai sienos Graikijos pusėje esančiame Polikastro mieste visos savivaldybės įstaigos dviem valandoms užsidarė, kad pademonstruotų savo nepritarimą sutarčiai. Gyventojai ir mokyklos tuo metu surengė protestą prie miesto rotušės.
Premjero Aleksio Cipro vyriausybei reikalingas iki šešių opozicijos įstatymų leidėjų palaikymas, kad 300 vietų parlamente surinktų 151 balsą, reikalingą susitarimui ratifikuoti. Ministras pirmininkas neseniai prarado parlamentinę daugumą, iš valdančiosios koalicijos pasitraukus dešiniajai Nepriklausomų graikų partijai (ANEL).
Apklausos rodo, kad mažiausiai du trečdaliai graikų nepritaria susitarimui su Skopje. Ypač didelis nusistatymas prieš šį susitarimą pasireiškia Graikijos šiaurėje, o šio regiono įstatymų leidėjai buvo smarkiai spaudžiami balsuoti prieš jį.
Susitarimu siekiama išspręsti vieną ilgiausiai trunkančių diplomatinių ginčų pasaulyje, prasidėjusį prieš beveik tris dešimtmečius, kai Makedonija paskelbė nepriklausomybę, nors jo šaknys gerokai senesnės.
Atėnai nuo 1991 metų ginčijo Makedonijos teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją – senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšį ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinį.
Pernai birželį Makedonijos ministras pirmininkas Zoranas Zajevas ir Graikijos vyriausybės vadovas A.Cipras pasiekė svarbų kompromisą ginče dėl pavadinimo. Už šias pastangas jie buvo nominuoti 2019 metų Nobelio taikos premijai.
Be dvišalių santykių normalizavimo, susitarimas taip pat turėtų atverti kelią Makedonijai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. Atėnai anksčiau grasindavo vetuoti jos narystę.
Tačiau Graikijoje, besirengiančioje spalį numatytiems visuotiniams rinkimams, kaimynės pavadinimo klausimas tebekelia didžiules aistras tarp politikų ir visuomenėje.
