Prieš imigraciją nusistatęs vengrų premjeras vėliau penktadienį susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Vengrija liepos 1 dieną pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai pagal rotacijos principą.
V.Orbanas savaitiniame interviu Vengrijos valstybiniam radijui sakė, kad Vokietijos veidas neatpažįstamai pasikeitė, palyginti su tuo, koks jis buvo prieš 10 metų.
Anot jo, „šimtams tūkstančių“ migrantų „pagreitinta tvarka suteikta pilietybė“.
„Jei palyginsiu šią Vokietiją su ta, kuri buvo prieš 10 metų, tai ji net neatrodo taip pat. Ji net kitaip kvepia“, – tvirtino V. Orbanas.
Pasak Orbano, Vokietija jau nebėra ta tvarkinga darbščių žmonių šalis.
„Tai spalvingas, pasikeitęs daugiakultūris pasaulis, kuriame atvykstantys migrantai nebėra šios šalies svečiai“, – kalbėjo jis.
Pernai Vokietija sulaukė 334 tūkst. prieglobsčio prašymų – daugiau nei bet kuri kita Europos Sąjungos šalis.
2023-asiais prieglobsčio prašymų skaičius visame 27 valstybių bloke buvo didžiausias per septynerius metus.
Per pastaruosius dvejus metus Vokietija priėmė beveik milijoną pabėgėlių. Daugelis šių žmonių bėgo nuo konfliktų, politinio persekiojimo ar skurdo.
2010 metais į valdžią sugrįžęs V.Orbanas, kuris yra ilgiausiai pareigas einantis lyderis ES, gyrė savo šalies griežtą poziciją migracijos klausimu ir teigė, kad Vengrijoje „išsaugojo taikos salą“.
Anksčiau šį mėnesį aukščiausias ES teismas Vengrijai skyrė vienkartinę 200 mln. eurų baudą ir įpareigojo kasdien mokėti dar po 1 mln. eurų už tai, kad Budapeštas nesilaiko bloko prieglobsčio įstatymų ir neteisėtai deportuoja migrantus.
Vengrija taip pat susiduria su didėjančiu darbo jėgos trūkumu mažėjant gyventojų skaičiui, todėl 9,6 mln. gyventojų turinti šalis ieško darbininkų iš užsienio.
Per pastaruosius ketverius metus darbuotojų iš ne ES šalių skaičius Vengrijoje padvigubėjo – nuo 35 tūkst. 2019 metų pradžioje iki 78 tūkst. 2024-ųjų kovą. Daugiausiai šių darbuotojų atvyko iš Azijos, rodo oficiali statistika.
