Rusijos valdžios kerštą patyręs opozicijos atstovas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kalbėjo apie karo ir krizės pasekmes regiono saugumui ir Rusijos opozicijai.
„Tai, kas vyksta šiuo metu, nėra tik lokali problema tarp Europos ir Rusijos ar Rusijos ir Ukrainos. Tai tapo globalia problema. Sprendžiamas klausimas, ar gyvensime tam tikrose įtakos zonose, kurios susidarė dar po Jaltos konferencijos, ar pasirinksime kitokį pasaulio modelį“, – kalbą pradėjo Rusijos opozicijos atstovas.
-
Rusijos parlamentas mėnesiui nutildė opozicijos deputatą, išvadinusį valdančiuosius sukčiais ir vagimis
-
Vienintelis prieš Krymo prijungimą prie Rusijos Valstybės Dūmoje balsavęs Ilja Ponomariovas gali netekti mandato
-
Prieš Krymo aneksiją balsavęs Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas nebeįleidžiamas atgal į Rusiją
„Tuo metu, kai Ukraina turėjo pasirašyti ES asociacijos sutartį, aš buvau opozicijos narys. Buvo galima numanyti, kad šis įvykis paskatins labai rimtą konfliktą tarp Rusijos ir Vakarų“, – pasakojo I.Ponomariovas.
„Mes, rusai, mėgstame konspiracijų teorijas. Daugelis skaitėme Zbigniewo Brzezinskio knygas, kuriose rašoma, kad JAV privalo išstumti Rusiją iš galios pozicijos, paversti ją regionine galia“, – sakė I.Ponomariovas. „Dabar tie žmonės sako, kad mes kaunamės ne su ukrainiečiais, o su amerikiečiais, kad jie vadovauja tariamai Kijevo chuntai“, – pasakojo jis.
Kyla į naują kovą su tariamu fašizmu
„Rusijos jaunimas mano, kad jie privalo tęsti savo senelių darbą ir baigti kovą su fašizmu. Būtent taip ir pateikiamas šis konfliktas“, – teigė Dūmos deputatas.
Rusijos jaunimas mano, kad jie privalo tęsti savo senelių darbą ir baigti kovą su fašizmu. Būtent taip ir pateikiamas šis konfliktas, – teigė Dūmos deputatas.
Jo manymu, Putino populiarumą lemia ne jo asmenybė, o noras matyti Rusiją stiprią ir įtakingą.
„Prisiminkime… Karas su Čečėnija nebuvo populiarus. Borisas Nemcovas surinko milijonus parašų, kurie priešinosi šiam karui. O dabar situacija visiškai kitokia. Žmonės manęs klausia, kodėl Putinas toks populiarus, iš kur tie 85 procentai palaikymo? Bet tose pačiose apklausose klausiama, ar žmonės balsuos už Putiną, ir jų lieka tik 50–55 procentai. Tai reiškia, kad žmonės palaiko ne Putiną, o karą Ukrainoje“, – teigė Dūmos Inovacijų pakomitečio pirmininkas.
„Daugelis žmonių, ir jaunimas, ir senoliai, jautėsi pažeminti to, kad nepavyko sukurti tos galingos Rusijos, apie kurią visi svajojo. Tada atėjo Putinas ir pasakė: mes esame didi valstybė ir mes išlaisvinsime kitus. Tai leido žmonėms patikėti, kad Rusija išties yra didinga. Televizija žmonėms aiškina, kad jie yra puikūs, ir jiems tai patinka“, – pasakojo I.Ponomariovas.
„Bet nepraeis daug laiko ir tas vaizdas televizijoje dar labiau skirsis nuo tikrovės“, – darė išvadą jis.
Bet nepraeis daug laiko ir tas vaizdas televizijoje dar labiau skirsis nuo tikrovės, – darė išvadą jis.
„Pirmas kartas, kai žmonės Sovietų Sąjungoje suprato, kad valdžia yra bejėgė, buvo Černobylio katastrofa. Žmonės pamatė, kad valdžia nevaldo situacijos. Tokia situacija neišvengiamai nutiks ir ateities Rusijoje“, – aiškino Dūmos deputatas.
Aptardamas Rusijos istorijos tendencijas, I.Ponomariovas darė išvadą, kad revoliucijos galimybė visada yra reali.
„Situacija Rusijoje gali pasikeisti labai greitai“, – sakė jis. „Bet situacija yra pavojinga, nes tai suprantame ne tik mes, bet ir lyderiai Kremliuje. Jie supranta, kad kuo didesnis populiarumas dabar, tuo didesnis bus ir kritimas. Rizika yra milžiniška, kaip pokerio žaidime“, – sakė jis.
Išnaudoja Vakarų silpnybes
„Kremlius mano, kad Vakarai yra nekompetentingi – ir tai, deja, yra tiesa. Vakarai nebėra tokie mobilizuoti, kokie buvo Šaltojo karo metu. Rusija supranta, kad Vakarai nemato daug prasmės lįsti į karą Ukrainoje. Lenkija, Baltijos šalys tai supranta… Bet kas daugiau?“ – retoriškai klausė I.Ponomariovas ir pridūrė, kad vien Vokietijoje šimtai tūkstančių darbo vietų priklauso nuo bendradarbiavimo su Rusija. „Kiek darbo vietų priklauso nuo santykių su Ukraina?“ – retoriškai klausė I.Ponomariovas.
Jo teigimu, Minsko susitarimas buvo viešųjų ryšių kampanija, naudinga visoms pusėms.
„Merkel nusiuntė žinią socialdemokratams, kad ji tapo taikdare ir išpildė jų norus. Jei Minsko susitarimas baigs galioti, ji galės apeliuoti, kad nuo pat pradžių buvo teisi. Porošenka gali pasirodyti kaip taikos prezidentas. Putinas galėjo parodyti, kad jis nori kalbėtis. Netgi Lukašenka išlošė – jis parodė, kad yra moderatorius, o Minskas yra savotiška nauja Ženeva“, – kalbėjo I.Ponomariovas.
„Tai buvo politinis susitarimas visoms šalims, bet jis jokios naudos nedavė“, – sakė jis.
Ar V.Putinas puls Baltijos valstybes?
„Žmonės dažnai klausia, kada Putinas puls Baltijos valstybes? Aš turiu rimtų abejonių, kad tai nutiks. Baltijos valstybės Rusijoje yra laikomos Europa, apie jas nekalbama taip, kaip apie kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas – kad tai buvo mūsų“, – teigė I.Ponomariovas.
„Tai nereiškia, kad situacija yra saugi. Yra vienas rimtas grėsmingas faktas. Krymo aneksijos efektas baigsis jau maždaug po metų. Po to, kai įvaizdis pradės blėsti, reikės naujų pergalių. Putinas tai supranta. Kas bus kitas taikinys?“ – retoriškai klausė jis.
Tai nereiškia, kad situacija yra saugi. Yra vienas rimtas grėsmingas faktas. Krymo aneksijos efektas baigsis jau maždaug po metų. Po to, kai įvaizdis pradės blėsti, reikės naujų pergalių. Putinas tai supranta. Kas bus kitas taikinys? – retoriškai klausė jis.
„Kita užduotimi gali tapti koridorius iki Gdansko. Lengva spekuliuoti, kad revanšistai iš Vokietijos mus provokuoja ir pradėti karinius veiksmus. Gali būti kuriami tariami proseparatistiniai judėjimai, kurie viešai deklaruotų, kad Kaliningradas turėtų būti prijungtas prie Vokietijos. Rusija gali pradėti grasinti Vokietijai. Vokietija atsisakytų bet kokio konflikto kurstymo. NATO penktasis straipsnis nebūtų panaudotas ir Putinas galėtų dar kartą skelbti savo pergalę“, – samprotavo I.Ponomariovas.
„Kai kurie opozicijos nariai kalba, kad tai yra Europos ir Rusijos vertybių susikirtimas, bet yra ne visai taip. Kremlius kritikuoja europines vertybes ir teigia, kad Rusija yra teisingų vertybių šalis. Putinas teigia, kad jis paskutinė Europos viltis, jis – paskutinis europietis… Viltis likti baltųjų rasės dominavimui, stabdyti LGBT judėjimą“, – kalbėjo Dūmos deputatas.
I.Ponomariovas pridūrė, kad Kremlius bando daryti ne tik įtaką politinėje, bet ir viešojoje erdvėje. „Tokie kanalai, kaip „Russia Today“, kuriami ne Rusijos auditorijai, o jums. Jie pavojingesni net nei „Islamo valstybė“... „RT“ vaidino svarbų vaidmenį tiek Škotijos referendume, tiek Fergusono riaušių metu. Jie stengiasi provokuoti ir keisti Vakarų mąstymą“, – sakė jis.
Rusijos Dūmos deputatas trumpai įvertino ir Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo vaidmenį. Jo teigimu, R.Kadyrovas nėra tikrasis Boriso Nemcovo nužudymo užsakovas ar atlikėjas. V.Putinas gina R.Kadyrovą, nes tai yra FSB (Federalinės žvalgybos tarnybos) vyrukų bandymas susidoroti su konkurentu.
