D.Trumpas jau spėjo sudrumsti vandenį, kai kelių NATO šalių lyderiams išsiuntė laiškus, kuriuose nares pliekė už tai, kad jos gynybai neskiria numatytų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Be to, Baltųjų rūmų vadovas tik padidino įtampą užsiminęs apie galimybę pripažinti Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją.
„Kyiv Post“ rašo, kad niekas nežino, ką iš tiesų sąjungininkes kritikuojantis ir V.Putiną garbinantis D.Trumpas pasakys tiek Briuselyje, tiek Helsinkyje. Nežinioje ir ekspertai bei analitikai.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow nesitiki reikšmingo susitikimo.
„Svarbiu klausimu išlieka tai, ką planuoja daryti Donaldas Trumpas? Ar jis ketina pirmiausia kaltinti sąjungininkes dėl dalijimosi našta? Tai galėtų sumenkinti Aljanso svarbą, Aljanso vienybės svarbą, efektyvios strategijos, kaip mes elgiamės su Rusija, svarbą.
Jei Trumpas pripažins, kad NATO yra vertingas ir pačioms JAV, tai bus laimingas susitikimas. Jei ne, tai bus nemaloni patirtis visiems dalyviams“, – sakė A.Vershbow.
A.Vershbow: „Jei Trumpas pripažins, kad NATO yra vertingas ir JAV, tai bus laimingas susitikimas. Jei ne, tai bus nemaloni patirties visiems dalyviams.“
Savo ruožtu buvęs Kanados premjeras Stephenas Harperis teigė, kad atsižvelgiant į audringą Didžiojo septyneto (G7) susitikimą, kuriame D.Trumpas atsisakė pasirašyti bendrą deklaraciją, sunku prognozuoti derybų Briuselyje rezultatus.
„Manau, kad JAV liks NATO, kad NATO išgyvens. JAV yra NATO ramstis, tačiau visai neaišku, kuria linkme Trumpo administracija nori pasukti šį klausimą. Esame didžiulio dviprasmiškumo, aiškumo trūkumo laikotarpyje, ir tik susitikime sužinosime jo rezultatus“, – „Kyiv Post“ sakė S.Harperis.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas tikisi, kad NATO „pademonstruos vienybę ir solidarumą, jog NATO neskils į JAV ir visas likusias sąjungininkes“.
„Jei tai būtų pasiekta, manau, kad tai būtų sėkmė“, – tikino A.F.Rasmussenas.
Integracijai koja kiša Vengrija
Priešingai nei ankstesnių viršūnių susitikimų metu, antrą dieną NATO sąjungininkės susitiks su Ukraina ir Gruzija. Šįkart nebus paisoma įprasto NATO–Ukrainos komisijos formato, kadangi Vengrija blokuoja aukšto lygio komisijos susitikimus su Kijevu.
Vengrijos trukdymo Kijevo integracijai į Vakarus dalis priežastis – Ukrainos švietimo sistemos reforma, kuria reikalaujama, kad valstybinėse mokyklose būtų mokoma ukrainiečių kalba.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šią reformą laiko daugiau nei 100 tūkst. Ukrainoje gyvenančių vengrų diskriminacija.
Tuo tarpu Ukrainos misijos NATO vadovas Vadymas Prystaiko teigė, kad pagrindinės „NATO plius Gruzija ir Ukraina“ susitikimo temos yra saugumas, gynyba ir bendradarbiavimas.
V.Prystaiko: „Tai leis mums aptarti įvairius saugumo klausimus, įskaitant saugumą mūsų pačių regione, aplink Ukrainą, Ukrainos viduje, Kryme, Juodojoje jūroje – daugiau ar mažiau viską, ką norime aptarti su sąjungininkėmis.“
„Tai leis mums aptarti įvairius saugumo klausimus, įskaitant saugumą mūsų pačių regione, aplink Ukrainą, Ukrainos viduje, Kryme, Juodojoje jūroje – daugiau ar mažiau viską, ką norime aptarti su sąjungininkėmis“, – sakė V.Prystaiko.
„Prezidentas (Petro Porošenka – red.) sugebės pristatyti, ką Ukraina veikia gynybos reformų, saugumo sektoriaus ir bendradarbiavimo srityse. Tai reiškia, kad jis pristatys tai, kas buvo nuveikta nuo Varšuvos viršūnių susitikimo“, – sakė jis.
V.Prystaiko pabrėžė, kad svarbiausias NATO viršūnių susitikimo rezultatas būtų Aljanso parama Ukrainai.
„Galime kalbėti apie daug dalykų, tačiau mums svarbu tai, kad NATO tvirtai palaikytų Ukrainą, ir kad visos žinutės būtų pakartotos: nelegalios Krymo aneksijos nepripažinimas, agresijos Rytų Ukrainoje klausimas, kuriuo Rusija būtų vadinama agresore. Tikiuosi, kad sąjungininkės galės pakartoti savo poziciją sankcijų klausimu“, – pridūrė jis.
Viltys dėl statuso
Ukraina tikisi, kad NATO suteiks Ukrainai sustiprintos partnerystės statusą, kuris sustiprintų sąveiką tarp sąjungininkių ir esminių Aljanso partnerių. Šis statusas suteikiamas partnerėms, kurios daugiausia prisidėjo prie NATO misijų.
Kol kas šia privilegija džiaugiasi tik penkios šalys: Australija, Suomija, Gruzija, Jordanija ir Švedija.
„Tikiuosi, kad NATO nuspręs Ukrainai skirti šį specialios partnerės statusą. Tikiuosi, kad tai gali būti (susitikimo – red.) rezultatas“, – teigė A.F.Rasmussenas, jam antrino A.Vershbow.
Anot A.Vershbow, Ukrainai šis statusas „daugiausia simbolizmo klausimas“.
Paklaustas apie NATO narystės veiksmų planą, kuris galiausiai turėtų atvesti Ukrainą į tikrą narystę Aljanse, A.Vershbow tikino, kad „šiuo metu tai nėra realistiška ir tikrai nėra reikalinga“. Jis pridūrė, kad pirmiausia Ukraina turi įgyvendinti reformas ir išreiškė viltį, jos šaliai bus suteiktas sustiprintos partnerystės statusas.
„Be JAV palaikymo šiame viršūnių susitikime tai neįvyks. Tai įvyks vieną dieną, tačiau šiame susitikime tai bus prarasta galimybė. Ukraina turi atlikti namų darbus, pasiruošti, kad taptų stipri kandidatė, ir tuomet, kai bus pasiruošusi labiau nei yra dabar, kelti narystės klausimą“, – sakė A.Vershbow.
V.Prystaiko: „Mums, kaip partnerei, neleidžiama sėsti prie deyrbų stalo. Mes girdime, kad kol kas nėra vieningos nuomonės. Tačiau, kaip žinote, mes siekiame narystės.“
Tuo tarpu Ukrainos misijos NATO vadovas V.Prystaiko tikino nežinąs, ar Ukrainai bus suteiktas šis statusas.
„Mums, kaip partnerei, neleidžiama sėsti prie derybų stalo, – sakė V.Prystaiko. – Mes girdime, kad kol kas nėra vieningos nuomonės. Tačiau, kaip žinote, mes siekiame narystės.“
