Užkliuvo ir Mišių tvarka, ir interjeras
Pastaruosius pusšeštų metų vienas iš Paryžiaus simbolių buvo uždarytas ir turistams, ir tikintiesiems. Senos saloje stūksančią katedrą 2019 m. suniokojo gaisras.
Bet per daugiau nei 5 metus pavyko atstatyti maždaug 90 proc. viduramžius menančios bažnyčios. Darbus planuojama baigti po poros metų. Rekonstrukcijos darbai buvo nuolat detaliai aprašomi specialiame tinklalapyje.
Šiomis dienomis paskelbta, kad Paryžiaus Dievo Motinos katedra vėl atvers duris pavieniams lankytojams gruodžio 8 d.
Dar prieš tai viena „Facebook“ vartotoja paskelbė nuotrauką iš restauruotos Notrdamo katedros ir sugretino ją su, anot internautės, masonų šventykla.
„Visi žino, kad gaisras buvo tyčinis, taigi visi dabar jau žino ir kas jį sukėlė, ir kokiems tikslams, – pakomentavo ji. – Kaip sakė vienas ekonomistas, save gerbiantis katalikas neturėtų ten net kojos įkelti…“
Internautė dar sukritikavo ketinimus sudėti naujus vitražus, kurie esą „tokie pat baisūs kaip ir visa kita“.
„Bet, sakyčiau, kad į tokią nebekatalikų ir nebešventyklą tokio grožio nereikia sugrąžinti, tegu būna saugomas „iki geresnių laikų“, o naujieji katedros šeimininkai tegu sėdi savo kvadratėliuose…“ – pasipiktinimo neslėpė ji.
Vienas komentatorius sutiko su jos nuomone: „Tiesiog tipiškas Novus Ordo altorius“.
Moteris atitarė žinanti tai ir pridėjo, kad „Vatikanu pasidomėjus giliau, ten visko yra... Ne veltui Benediktas XVI atsistatydino, o ir dabartinis ne visiškai aiškus…“
Taip pat skaitykite: Vėl mena Vatikano mįsles: dėl ko iš tiesų Benediktą XVI pakeitė Pranciškus?
Taip pat skaitykite: Internautai „iškasė“ slaptą tunelį tarp Vatikano ir Jeruzalės: tariasi jame radę ir aukso
Taip pat skaitykite: Ropliažmogių sąmokslo teorija užkabino ir Vatikaną: ar tikrai salė ten primena gyvatę?
Novus Ordo Missae (lot. „nauja Mišių tvarka“) yra 1969 m. popiežiaus Pauliaus VI paskelbtos Mišių laikymo nuostatos. Jos skyrėsi nuo tradicinių Mišių taisyklių, kurias dar 1570 m. buvo įvirtinęs popiežius Pijus V.
Antrojo Vatikano susirinkimo tėvai ir popiežius Paulius VI siekė supaprastinti liturgiją, kad ji taptų prieinamesne pasauliečiams. Novus Ordo išlaiko pagrindinę tradicinių lotyniškų Mišių struktūrą, bet pašalina daugybę pasikartojimų ir supaprastina liturgijos kalbą. Mišios laikomos vietos kalba, kunigas būna atsisukęs į žmones, būna 2 skaitiniai ir Evangelijos skelbimas.
Pagal senąją tvarką, Mišios vyksta lotynų kalba, kunigas stovi nusisukęs nuo žmonių, skaitomas 1 laiškas ir Evangelija. Ši forma tebegalioja ir kunigas gali pasirinkti, kaip laikyti Mišias.
Komentatoriui greičiausiai užkliuvo tai, jog kunigas Bibliją gali pasidėti tik taip, kad būtų atsisukęs veidu į tikinčiuosius (taigi pagal Novus Ordo). Bet Notrdamo katedroje stovas irgi buvo pasuktas taip, kad kunigas kalbėtų į tikinčiuosius atsisukęs veidu, ne nugara. Tai patvirtina, pavyzdžiui, ši 2015 m. daryta nuotrauka.
Iš šios ir kitų nuotraukų (pavyzdžiui, šios, darytos prieš pat gaisrą) taip pat matyti, kad ir anksčiau bažnyčios grindys buvo išklotos šviesesnėmis bei tamsesnėmis plytelėmis, kurias, panašu, sukritikavo „Facebook“ vartotoja.
Katedra – senesnė už masonus
Notrdamo katedros sąsajos su masonais – tolimos, nors ji įžvelgė panašumų tarp šios organizacijos ir katalikų bažnyčios interjerų.
Pirmoji iš „Facebook“ vartotojos paskelbtų nuotraukų – iš rekonstruotos katedros. Antroji nuotrauka tikrai susijusi su masonais (joje matyti Paryžiuje esančio Laisvųjų mūrininkų muziejaus patalpa). Tačiau tie masonai (dar vadinami laisvaisiais masonais ar laisvaisiais mūrininkais), apie kuriuos turbūt pirmiausiai pagalvojame išgirdę šį žodį – uždara pasaulinė brolijos principu veikianti organizacija – ne su bažnyčios statyba, nei su rekonstrukcija nesusijusi.
UNESCO pasaulio paveldo sąraše esanti katedra buvo pastatyta šimtus metų anksčiau, nei susiformavo masonų ložės.
Nors jų ištakų ieškota jau XV a. raštuose, seniausi organizacijos ritualai ir slaptažodžiai žinomi iš XVII-XVIII a. Pavyzdžiui, Anglijoje ji įkurta 1717 m.
Bažnyčios statyba buvo pradėta dar 1163 m. Jos sienos ir vidinės skliautuotos lubos – mūrinės, stogas ir smailė buvo mediniai (didelė dalis – pagaminta XIII a. iš ąžuolo), nuo vandens apsaugoti švinu.
Tačiau tikėtina, kad viduramžiais, statant daugelį Europos bažnyčių ir pilių, buvo įdarbinta laisvųjų mūrininkų (angl. mason) gildija. Žodis „laisvas“ šiuo atveju reiškia, kad jie buvo pažengę akmens mūrijimo mokymuose ir buvo laisvi ieškoti darbo.
Masonų organizacija gimė iš viduramžių mūrininkų ir katedrų statytojų gildijų. Jos ritualams, vaizduojant moralinio gyvenimo kūrimą – statymą, naudojami senųjų akmens mūrininkų įrankiai, tad šios dvi grupės dažnai painiojamos.
Dirbo kaip viduramžiais
Pražūtingas gaisras, ypač stipriai nuniokojęs bažnyčios viršutinę dalį, ne tik parodė viduramžiais statytų maldos namų pažeidžiamumą, bet ir atskleidė jų mūrininkų įgūdžius. Mat nuo visiško sugriuvimo pastatą apsaugojo skliautuotos akmeninės lubos, kurios sulaikė griūnantį stogą.
Rekonstruojant bažnyčią dirbta pagal tuos pačius principus kaip viduramžiais. XXI amžiaus mūrininkai tyrinėjo daugiau nei pusės tūkstantmečio senumo darbą ir kliovėsi senosiomis technikomis.
Kartu šių dienų darbininkai ieškojo atsakymo į klausimą, kaip jų pirmtakai perdavė nepaprastai sudėtingus gražiausių Europos gotikinių statinių projektus. Keletas eskizinių planų atskleidė, kad rašytinių nurodymų ir matavimų beveik nebuvo. Žiniomis buvo dalijamasi žodžiu ložėse ir dirbtuvėse.
Gaisras galėjo kilti dėl senumo
Ugnis palėpėje po Notrdamo katedros stogu įsiplieskė 2019 m. balandžio 15-osios vakarą. Iškart suskambėjo gaisro signalizacija. Statinys buvo evakuotas, o apsaugininkas pasiųstas patikrinti, kas nutiko. Deja, ne ta kryptimi – į gretimos zakristijos palėpę, kur jokios ugnies nerado.
Po keliolikos minučių klaida buvo suprasta, bet, kol apsaugininkai užlipo 300 laiptelių iki palėpės, ugnis jau buvo apėmusi didelį plotą. Signalizacija nebuvo įrengta taip, kad apie liepsnas automatiškai praneštų ugniagesiams, tad šie atvyko praėjus 40 minučių nuo gaisro pradžios.
Iki liepsnos buvo užgesintos, buvo suniokota didžiuma medinio stogo ir smarkiai apgadintos viršutinės sienos, sugriuvo medinė smailė.
Daugelis meno kūrinių ir religinių relikvijų buvo perkelti į saugią vietą, bet kai kurie buvo apgadinti dūmų. Dalis eksterjero taip pat buvo pažeista arba suniokota. Altorius, dveji vargonai ir trys XIII a. rozetės formos langai nukentėjo nedaug arba visai nebuvo pažeisti.
Per gaisrą buvo sužeisti trys greitosios pagalbos darbuotojai. Nuodingomis dulkėmis ir švinu buvo užteršta ne tik vieta, kur stovi katedra, bet ir apylinkės.
2019 m. katedroje nebuvo laikomos Kalėdų mišios – pirmą kartą nuo 1803 m.
Jau kitą dieną po gaisro Paryžiaus prokuroras pareiškė, kad nėra jokių tyčinės veikos įrodymų. Katedros mūrą per ilgus metus buvo apgadinę orai ir užterštumas, o stogo mediena buvo išsausėjusi. Smailė nulūžo, nes įtrūkimai švino apvalkale leido vandenį, tad ji buvo pažeista.
Iškelta versija, kad gaisro pavojų padidino ir tai, kad kaip tik tuo metu vyko bokšto restauracija. Kibirkštys, galimas trumpasis jungimas ir suvirinimo sukeliamas karštis kelia pavojų senam statiniui.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad Notrdamo katedrą Paryžiuje statė masonai – slaptos organizacijos atstovai – ar kad ją nuniokojęs gaisras buvo sukeltas tyčia. Tyrėjai spėjo, kad jį galėjo nulemti ir pastato amžius.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
