RT padalinys Vokietijoje dalijasi socialiniuose tinkluose informacija, kuria siekiama pakirsti žmonių pasitikėjimą šalies būdais kovoti su koronaviruso pandemija, kritikuoja vakcinas ir nesibodi peikti šios šalies valdžios, tuo pat metu liaupsindamas kraštutinės dešinės politinę jėgą.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala 15min teigė, kad tokie Rusijos veiksmai nėra naujiena.
Jis pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog Kremlius sugebės iš esmės pakeisti rinkimų eigą Vokietijoje, tačiau ragina į skleidžiamą informaciją žvelgti rimtai.
Sėja nesantaiką
Vokietijos Marshallo fondas, idėjų kalvė JAV, skaičiuoja, kad RT jau sukaupė daugiau nei 20 milijonų reakcijų į socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją.
Nors RT nebando tiesiogiai kalbėti apie artėjančius rinkimus Vokietijoje, Kremliaus ruporas liaupsina kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ pasisakymus apie būtiną pasipriešinimą imigracijai ir pernelyg griežtus koronaviruso suvaržymus.
Negailima ir kritikos tiems, kurie pasisako prieš dujotiekio „Nord Stream 2“ statybas.
Gali turėti poveikį rinkėjams
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala 15min tvirtino, kad Kremliaus remiamos žiniasklaidos skleidžiama dezinformacija suaktyvėja kas kartą, kai kurioje nors šalyje prasideda rinkimai – ne išimtis ir artėjantys rinkimai Vokietijoje.
L.Kojala: Rusijos tikslas – sukelti chaosą ir, jei įmanoma, paskatinti tų partijų, kurios yra draugiškesnės Rusijai, naratyvo pastiprinimą.
„Kalbame su kolegomis Vokietijoje ir jie tai pastebi – tiek vokiškoje RT versijoje, tiek ir kitose Rusijai palankiose žiniasklaidos priemonėse.
Jų tikslas yra sėti kuo įmanoma didesnį chaosą, skaldyti visuomenę, rodyti esamas problemas ir jas aštrinti. Tokiu būdu tikimasi, kad demokratija ir jos atvirumas idėjoms atsisuks prieš ją pačią“, – 15 min teigė L.Kojala.
Pasak eksperto, tai – tęstinis Rusijos veikimas, kurį galima stebėti nuolat.
„Tai labiau nuolatinis veiksmas nei tikslinis, siekiant pakeisti rinkimų rezultatą Vokietijoje. Rusija nei Amerikoje, kaip konstatavo žvalgyba, nei Vokietijoje neturi savaiminių tikslų būtinai išrinkti vieną ar kitą kandidatą.
Pirminis tikslas – sukelti chaosą ir, jei įmanoma, paskatinti tų partijų, kurios yra draugiškesnės Rusijai, naratyvo pastiprinimą“, – kalbėjo RESC direktorius.
Jis įsitikinęs, kad Rusijos dezinformacijos kampanijos negalima nuvertinti, nes ji gali turėti tam tikrą poveikį daliai Vokietijos rinkėjų.
„Aišku, negalima ir teigti, kad vien Rusijos dezinformacija pakeis Vokietijos rinkimų rezultatą. Bent jau kol kas pagrindo tokioms kalboms nėra.
L.Kojala: su dezinformacija kovoti vien draudimais nėra efektyvu. Esą stiprinti pačią demokratiją ir įvardyti asmenis, veikėjus, kurie deda pastangas susilpninti ją.
Kita vertus, negalima žvelgti į Rusijos skleidžiamą dezinformaciją kaip normalų reiškinį. Atrodo, kad būtent taip kai kuriose Europos šalyse jau yra daroma. Manoma, kad rinkimai be vienokio ar kitokio Rusijos dalyvavimo nėra įmanomi“, – svarstė L.Kojala.
Pasak RESC direktoriaus, visiškai užkardyti dezinformaciją demokratinėse šalyse neįmanoma, nes tai kelia cenzūros grėsmę, kai bus draudžiama bet kokia kita nuomonė.
Todėl su dezinformacija kovoti vien draudimais nėra efektyvu. Esą stiprinti pačią demokratiją ir įvardyti asmenis, veikėjus, kurie deda pastangas susilpninti ją.
Rinkimai į Vokietijos parlamentą vyks šių metų rugsėjo 26 dieną. Apklausos rodo, kad šiuo metu daugiausia rinkėjų simpatijų sulaukia Vokietijos centro kairiųjų Socialdemokratų partija (SPD), pirmą kartą nuo 2006 metų aplenkusi Angelos Merkel konservatorius.
Pastarieji šiuo metu laikosi antroje vietoje, o trečioje pozicijoje – Žaliųjų partija.
