Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Priešpaskutinis žingsnis istoriniuose JAV rinkimuose

Antradienį bus žengtas priešpaskutinis žingsnis 56-uose Jungtinių Valstijų visuotiniuose prezidento rinkimuose, kurie visais atžvilgiais bus istoriniai, nepaisant kuris – Respublikonų ar Demokratų – partijos atstovas taps šalies vadovu.
Johnas McCainas (kairėje) ir Barackas Obama.
Johnas McCainas (kairėje) ir Barackas Obama. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Sudėtinga sistema

19 amžiuje nusistovėjusi Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų sistema – unikali, bet ir labai sudėtinga. JAV piliečiai šalies prezidentą renka netiesiogiai – jie išrenka 538 Rinkimų kolegijos narius, kurie savo ruožtu išrenka šalies vadovą.

Rinkikai į kolegiją renkami visose 50 valstijų. Kiek rinkikų atstovaus tam tikrai valstijai kolegijoje, priklauso nuo jos gyventojų skaičiaus – valstija išrenka tiek rinkikų, kiek turi atstovų Senate (dvi vietos) ir kiek turi vietų Atstovų Rūmuose (šių vietų skaičius priklauso nuo valstijos gyventojų skaičiaus). Kiekvienai valstijai tenka mažiausiai trys balsai Rinkikų kolegijoje, o į ją deleguojami atstovai – Demokratų ir Respublikonų partijoms atstovaujantys pareigūnai ir partijų lyderiai.

Kandidatas į šalies vadovo postą laimi rinkimus, kai surenka ne mažiau nei 270 rinkikų balsų.

Rinkdami Rinkimų kolegijos narius, amerikiečiai tame pačiame balsavimo biuletenyje pažymi savo pasirinkto kandidato į prezidentus pavardę. Nors rinkikai teisiškai neprivalo atsižvelgti į daugumos nuomonę, teigiama, kad net 99 proc. kolegijos narių dėl įvairių aplinkybių priversti balsuoti už visuomenės pasirinktą kandidatą.

Kandidatas į šalies vadovo postą laimi rinkimus, kai surenka ne mažiau nei 270 rinkikų balsų. Nė vienam kandidatui nesurinkus daugumos rinkikų balsų, prezidentas būtų renkamas per Atstovų Rūmų balsavimą, kuriame dalyvautų visų valstijų parlamentarų delegacijos.

Lapkričio 4-ąją Jungtinėse Valstijose renkama Rinkėjų kolegija, kurios nariai gruodžio 15-ąją susirinkę savo valstijų sostinėse nuspręs, kas taps JAV prezidentu ir viceprezidentu. Rinkikų balsai priklausys nuo to, ar jų valstijose lapkričio 4 dieną daugumą balsų bus surinkęs demokratas Barackas Obama ar respublikonas Johnas McCainas. Tuo pačiu metu vyks rinkimai į Senatą ir Atstovų Rūmus bei kai kurių gubernatorių rinkimai.

Laimėtojas pasiima viską

Kiekvienas Rinkimų kolegijos narys turi po vieną balsą. Tačiau šioje kolegijoje taip pat vyrauja principas „laimėtojas pasiima viską“. Taigi jeigu, pavyzdžiui, jeigu Pensilvanijos valstijoje iš 21 rinkimų kolegijos nario už vieną kandidatą balsavo 50,1 proc., šis kandidatas laimėjo visus 21 balsą, o kandidatas, surinkęs 49,9 proc. negavo nieko.

Dėl sudėtingos JAV prezidento rinkimų sistemos, vietą Baltuosiuose rūmuose kartais gauna kandidatas, užsitikrinęs rinkikų, o ne rinkėjų balsų daugumą. JAV prezidentas renkamas ketveriems metams.

Istoriniai rinkimai

Šie Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai įeis į istoriją, nesvarbu, kurios partijos atstovas juos laimės. Vienu atveju jie įeis į istoriją todėl, kad pirmą kartą šalies prezidentu taps juodaodis – demokratų kandidatas B.Obama, antru atveju – todėl, kad pirmą kartą Amerikos istorijoje viceprezidentės postas atiteks moteriai – respublikonų partijos kandidatei Sarah Palin.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos