Nors pirminis ukrainiečių puolimas buvo kruopščiai suplanuotas, juo pavyko gerokai viršyti Kyjivo pradinius tikslus, ir dabar jis taiko labiau ad hoc strategiją, kuri pasinaudojo lėtu ir nesuderintu Rusijos atsaku, įvertino su žurnalistais kalbėję pareigūnai.
Nors Ukraina šį operacinį manevrą laikė paslaptyje iki paskutinės minutės, nuogąstaudama, kad sąjungininkai bandys ją atkalbėti ar sužlugdys puolimą, „The New York Times“ atskleidė, kad, praėjus kelioms dienoms nuo įsiveržimo pradžios, JAV ir Jungtinė Karalystė prikišo nagus ir suteikė Kyjivui vertingų palydovinių vaizdų bei žvalgybinės informacijos.
Du leidinio šaltiniai paaiškino, kad ši informacija padėjo Ukrainos pajėgoms sekti Rusijos pastiprinimo judėjimą, kuris galėtų pulti ukrainiečių karius arba atkirsti galimus jos atsitraukimo kelius į Ukrainą.
Kai kurie šaltiniai pažymėjo, kad plečiantis Ukrainos kontrolei vakarų Rusijoje, didėja rizika perkrauti Kyjivo pajėgų tiekimo grandines ir priešlėktuvinės gynybos sistemas. Papildomų pajėgų perkėlimas į Kursko sritį silpnina Ukrainos pozicijas palei fronto liniją Rytų Ukrainoje, ypač Donbase, kur Rusijos kariuomenė aktyviai bando žengti į priekį.
Nors ir ištiesė pagalbos ranką, Vašingtonas nėra įsitikinęs, kad Ukraina ilgam išlaikys užimtas teritorijas. Šaltinių teigimu, tai indikuoja griovių, minų laukų ir gynybinių barjerų, kurie galėtų apsaugoti Ukrainos kariuomenę nuo kontratakų, trūkumas.
„Karas kol kas parodė, kad būdas sulėtinti kariuomenę yra „gynyba gilumoje“, – įvertino Strateginių ir tarptautinių studijų centro (SSI) vyresnysis viceprezidentas Sethas G.Jonesas, turėdamas omenyje kelių gynybos lygių strategiją.
„Jei jie negins teritorijos, naudodami tranšėjų ir minų mišinį, išlaikyti teritoriją bus praktiškai neįmanoma.“
Ir kuo daugiau teritorijos Ukraina užims, tuo didesnis iššūkis bus ten esantiems maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių ją apginti, pastebėjo JAV pareigūnai ir analitikai.
Tuo tarpu Pentagono pareigūnas „The New York Times“ teigė, kad Ukrainos delsimas statyti gynybinius įtvirtinimus nebūtinai reiškia, jog Kyjivas neketina laikyti teritorijos Rusijoje. Ukraina gali siekti statyti gynybines pozicijas dar giliau Rusijos viduje, išplėsti užimtą teritoriją, kad papildytų buferinę zoną.
Amerikiečių kariškiai taip pat pažymėjo, kad Kursko puolimu Ukrainai pagaliau pavyko parodyti, kad ji moka vykdyti „kombinuotų ginklų“ manevrus – pėstininkų, šarvuočių ir artilerijos pajėgų sinchronizuotas atakas. Prieš metus nepavykusio Ukrainos kontrpuolimo metu jos pajėgoms sunkiai sekėsi vykdyti kombinuotąsias ginkluotės operacijas, nors mokymai truko ištisus mėnesius.
„Administracija vertina ukrainiečių prisiimtą riziką ir yra pakankamai sužavėta jų parodytu vadovavimu, kontrole ir koordinavimu“, – pareiškė Evelyn Farkas, buvusi vyriausioji Pentagono pareigūnė Ukrainai Baracko Obamos administracijoje.
Rugpjūčio 23 d. leidinys „The Washington Post“ pranešė, kad JAV prezidento administracija svarsto galimus karinės pagalbos Kyjivui paketo pakeitimus, kad jis geriau atitiktų dabartinius Ukrainos pajėgų poreikius Kursko srityje.
Teigiama, kad Pentagonas jau paprašė Ukrainos pateikti informaciją apie reikalingus išteklius, tačiau sprendimas dėl tiekimo koregavimo dar nepriimtas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą Kursko srityje rugpjūčio 6 d. rytą. Iki šiol Ukrainos kariuomenė perėmė apie 1 300 kv. km Rusijos teritorijos ir mažiausiai 94 gyvenviečių kontrolę.
Užsienio kariuomenės įsiveržimas į Rusijos teritoriją, pirmasis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir Rusijos gynybos ministerijos nesugebėjimas sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo sukrėtė Rusijos vadovybę ir privertė Vladimirą Putiną „sunerimti“, leidiniui „The Moscow Times“ praeitą savaitę teigė šaltiniai Kremliuje.
Vienas iš jų atskleidė, kad prezidentas nebuvo toks niūrus nuo 2022 m. rudens, kai Rusijos kariuomenė traukėsi iš Chersono.
Pažymėtina, kad ukrainiečių puolimas Kursko srityje taip pat sukėlė rusų nusivylimą, dėl kurio V.Putino reitingai pirmą kartą rekordiškai smuko nuo visuotinio karo pradžios.
