„Nebuvo jokios pandemijos“
Kadru su ant žemės išrikiuotomis dviem vienodų karstų eilėmis prieš kelias dienas pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja lietuvė.
Savo komentarą prie šio vaizdo ji pavadino „Bergamo melagystės“ ir paaiškino savaitgalį diskutavusi apie tai, kas vyko šiame Italijos mieste.
Kaip žinoma, netoli Milano esantis Bergamas buvo vienas pirmųjų, kurį ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje užklupo koronavirusas.
„Dabar liūdnai pagarsėjęs Bergamo vaizdas, kuriame matyti trys ilgos išrikiuotų karstų eilės, pasklido kaip miškų gaisras ir sukrėtė pasaulį, o dviveidiškos žiniasklaidos hienos, kurios fanatiškai kurstė „Covid“ liepsnas kiekviename žingsnyje, netyrė nuotraukų tikrumo.
Atsakingi žurnalistai būtų patvirtinę, kad minėta nuotrauka buvo padaryta 2013 m. spalio 5 d. Lampedūzos oro uosto angare“, – rašė internautė.
Pasak jos, nuotraukoje matomuose karstuose gulėjo migrantų iš Afrikos, kurie žuvo sudužus laivui (maždaug 360 žmonių) prie Lampedūzos, Italijos salos netoli Tuniso krantų, kūnai.
„Praėjus trejiems metams, paaiškėjo, kad Italijos istorijos nepakeičiama tiesa yra ta, kad, vos tik praskleidus oficialaus pasakojimo apie Kovidų pandemiją paviršių, paaiškėja, kad tai yra be dugno gyvatės duobė, kurioje pilna iškraipymų, manipuliacijų ir atviro melo.
Bet koks mirčių perteklius 2020 m. pavasarį šiaurės Italijoje buvo jau esamų senstančios visuomenės sveikatos sutrikimų artefaktas, sunaikinta esama sveikatos priežiūros infrastruktūra, didžiulė pramoninė tarša, sukelianti lėtines ligas, žiniasklaidos sukelta isterija, žiaurus vyriausybės uždarymas ir administracinis jau ir taip silpnų žmonių žudymas“, – tokias išvadas pateikė „Facebook“ vartotoja.
Jos žodžiais, „silpnų žmonių mirtys buvo socialinės tvarkos ir visuomenės sveikatos despotizmo rezultatas, o vėliau buvo panaudotos siekiant sudaryti įspūdį, kad cirkuliuoja „mirtinas virusas“.
Savo įrašą moteris baigė kategorišku apibendrinimu, kad „nebuvo jokios pandemijos“, tik „šaltakraujiška organizuota apgaulė“.
Platina jau pusketvirtų metų
„Facebook“ vartotojos paviešintas kadras yra iš įrašo, kurį vienas „Twitter“ vartotojas paskelbė dar 2021 m. gruodžio pabaigoje, praėjus maždaug dvejiems metams nuo pirmųjų žinių apie COVID-19 ir lygiai metams po vakcinacijos nuo šios ligos Europos Sąjungoje pradžios.
Jo komentaras prie dviejų nuotraukų, kuriose matyti trys ir gerokai ilgesnės tų pačių karstų eilės, buvo trumpas: „Pamenate karstų iš Bergamo Italijoje 2020-ųjų kovą nuotrauką, kuri pašiurpino pasaulį ir prisidėjo prie uždarymų siautulio? Ji irgi buvo netikra.“
Ant vienos nuotraukos buvo uždėtas spalvos filtras, tačiau akivaizdu, kad padarytos ten pat.
Tuo pačiu koliažu pastaraisiais metais dalijosi daugybė įvairių socialinių tinklų vartotojų, jis pasirodė įvairiuose tinklalapiuose.
COVID-19 ir pandemijos skeptikai šiuos kadrus su paaiškinimais įvairiomis kalbomis, kad iš tiesų matomos laivo katastrofos, o ne COVID-19 aukos, platino nuo 2020-ųjų, ypač aktyviai – pernai.
Dauguma jų aiškino, kad piktnaudžiavimas šiuo vaizdu įrodo, esą viruso keliamas pavojus buvo perdėtas arba visai išgalvotas.
Panaudojo dokumentikos režisierė
Atvirkštinė nuotraukų paieška nuveda prie originalios nuotraukos, kurią 2013 m. spalio 5 d. padarė naujienų agentūros AFP fotografas Alberto Pizzoli.
Iš tiesų joje matyti karstai su pabėgėlių, žuvusių dviem dienomis anksčiau prie Lampedūzos salos sudužus laivui, kūnais. Tuomet nuskendo daugiau nei 360 migrantų, dauguma jų – iš Eritrėjos ar Somalio. Laivu iš viso plaukė apie 500 žmonių, kurie vylėsi nusigauti į Europą.
„Ši nuotrauka buvo padaryta Lampedūzoje 2013 m. spalio 5 d., – naujienų agentūros AFP faktų tikrinimo skyriui sakė fotografas. – Buvau ten ir prisimenu tą vietą – oro uosto angarą.“
Ten prieš palaidojant buvo sudėti karstai su 111 nuskendusiųjų kūnais. Jų vaizdu buvo iliustruotas, pavyzdžiui, šis naujienų agentūros ANSA tekstas.
Prancūzijos faktų tikrinimo tinklalapio „The Observers“ nustatė, kad fotografija klaidingai su COVID-19 aukomis socialiniuose tinkluose buvo siejama nuo pandemijos pradžios.
Faktų tikrintojai iš Italijos tinklalapio „NeXt Quotidiano“ bene pirmieji dar 2020 m. kovą ir balandį apie klaidingą nuotraukos naudojimą.
Tai nepadėjo – kadrą pasigavo socialinės žiniasklaidos vartotojai ir tinklalapiai, propaguojantys idėją, kad COVID-19 nėra mirtina liga ir kad mirčių nuo viruso skaičius buvo perdėtas.
Tarp jų buvo ir tokių politinių partijų, kaip „Italijos broliai“ bei „Lyga“, atstovai, taip pat – vadinamieji dezinformacijos superplatintojai.
Ši melagiena virto kita – kad COVID-19 aukų skaičius perdėtas, mat jis buvo siejamas su senu įvykiu, kai kadras buvo klaidingai įtrauktas į režisierės Simonos Venturos dokumentinio filmo apie pandemiją „Septynios Bergamo dienos“ anonsą. Pastarąjį režisierė 2021 m. rugpjūčio 23 d. paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
Dokumentiniame filme, kuris buvo parodytas 2021 m. Venecijos kino festivalyje, pasakojama apie žmones, mirusius nuo COVID-19, kai virusas 2020 m. kovą užklupo šį šiaurės Italijos miestą.
Anonsas su klaidingai priskirta nuotrauka buvo pašalintas iš „YouTube“, o savo paskyroje „Facebook“ režisierė kitą dieną jį pakeitė kita versija. Aptariamą kadrą jame pakeitė kitas – iš Bergamo morgo (ties 46 sek. laiko žyma).
Už pusšimčio kilometrų į šiaurės vakarus nuo Milano esančiam Bergamui 2020-ųjų kovą smogė pirmoji COVID-19 banga. Tuo metu mieste nuo viruso mirdavo tiek žmonių, kad ritualines paslaugas teikiančios tarnybos ir įmonės nebepajėgė pasirūpinti visais mirusiaisiais. Jų karstus tekdavo vežti tiesiog kariniais sunkvežimiais.
Iki šiol Italijoje nuo koronaviruso mirė daugiau nei 190 tūkst. žmonių, iš viso užregistruota 26 mln. ligos atvejų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nuotraukoje iš tiesų pavaizduoti 2013 m. prie Lampedūzos krantų sudužusio laivo aukų karstai. Ji nuo pandemijos pradžios sąmoningai, o vėliau ir per klaidą buvo susieta su COVID-19.
Kadrą platinantys internautai aiškino, neva šios infekcijos mastas buvo perdėtas, jei jau tam patvirtinti buvo pasitelktas senas ir su ligomis nesusijęs vaizdas. Tai nepaneigia fakto, kad per pirmąją pandemijos bangą mirčių nuo COVID-19 skaičius Italijoje buvo itin didelis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
