Pusnys – jau 100 colių
Praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, kad net Aliaskos – šiauriausios JAV valstijos – standartams iškrito itin daug sniego. Šią žiemą jau užregistruota 8,7 pėdos (maždaug 2,65 m) kietų kritulių.
Tiek daug, kad aplink sostinę Ankoridžą griūva komercinių pastatų stogai (jau nukentėjo trys). Gyventojai raginami išsitraukti kastuvus, nusivalyti stogus ir padėti savo namams išvengti panašaus likimo.
Prieš savaitę per tris dienas trukusią audrą iškrito dar maždaug 43 cm sniego ir 100 colių (2,54 m) per žiemą sniego riba buvo peržengta anksčiau nei kada nors jo istorijoje.
Tai jau yra aštunta sniegingiausia kada nors užregistruota žiema ir pirmas kartas nuo 1954-1955 m. ir 1955-56 m. žiemų, kai dvejus metus iš eilės sniego sluoksnis viršijo 100 colių.
Jei tokia tendencija išliks, didžiausiam valstijos miestui gresia pagerinti visų laikų rekordą – 134,5 colio (3,42 m).
Dar iki šių rekordų interneto vartotojai Lietuvoje ėmė platinti vaizdo įrašą, neva patvirtinantį, kad sniegas Aliaskoje netikras.
„Aliaska, „pirmasis sniegas“ – plastikinis“…“, – prie tai esą patvirtinančio filmuko pakomentavo viena „Facebook“ vartotoja.
Pačiame įraše rusiškai paaiškinta: „Amerikiečiai, gyvenantys Aliaskoje, socialiniuose tinkluose pradėjo gąsdinti vienas kitą „plastikiniu“ sienu, kuris netirpsta.“
Minutės trukmės klipe matyti, kaip sningant kažkas paima iš nemažos pusnies šiek tiek sniego, patrina jį rankoje, bet šis lieka toks pat, nepradeda tirpti. Girdėti sakant, kad sniegas netikras.
Kitame kadre kažkas pirštinėtoje rankoje, bet patalpoje laiko kietai suspaustą sniego gniūžtę ir ją kaitina žiebtuvėliu.
„Ačiū, Billai Gatesai, kad bandote mus apgauti, jog tai tikras sniegas. Matote, jis (sniegas – red. past.) netirpsta, tik dega, – moteris, kuri greičiausiai ir laiko sniegą, kalba už kadro. – Jokio prakeikto tirpimo, jokio vandens, jokio lašėjimo, nieko.“
Moteris dar paaiškina, kad įdėjus gniūžtę į mikrobangų krosnelę sniegas ims kibirkščiuoti dėl jame esančio metalo.
Sniegas iš pažiūros išties netirpsta, tik šiek tiek pajuoduoja. Gniūžtę palietęs vyras, kurio taip pat nematyti, nustemba, – ji esą tapo kietesnė.
Ir kitiems sniegas netirpo
Pirmame kadre matyti vandens ženklas su „TikTok“ paskyros adresu @carliemarieeee. Tokios paskyros šioje platformoje, atrodo, nebėra.
Antrajame matomas adresas @omgchrissy1980 nuveda į veikiančią paskyrą, bet joje tokio įrašo nelikę. Galima rasti nebent tokį įrašą apie sniegą.
Internete paieškojus informacijos pagal raktažodžius anglų kalba „sniegas Aliaska netikras“, galima rasti vaizdo įrašą, kuris dar 2014 m. gruodį buvo patalpintas „YouTube“ ir kuriame atliktas kaip tik toks eksperimentas – sniegas bandytas tirpdyti liepsna.
„Sąmokslo teorijų šalininkai teigia, kad vyriausybė kuria netikrą sniegą, kuris nevirsta vandeniu, – rašoma prie filmuko. – Vietoj to jis dega kaip polistireno putplastis ir esą kažkokiu būdu naudojamas gyventojų kontrolei.“
Tikrindamas šią teoriją, įrašo autorius taip pat truputį padegino sniegą ir gavo tą patį rezultatą – šis tik pajuodo, bet netirpo.
„Google“ išmeta ir filmuką iš „TikTok“, kuriame matyti tas pats kadras su pirštinėtomis rankomis ir deginama sniego gniūžte.
Įrašo autorius cituoja tą pačią sąmokslo teoriją, esą gausus sniegas yra valdžios darbas, ir pakartoja eksperimentą.
Filmukas buvo paskelbtas 2021 m. vasario 22 d., reiškia, „netikras sniegas“ iš dangaus krito ne šią žiemą, o prieš trejus metus.
Netirpsta, nes garuoja
Tolesnė paieška internete nuveda prie kelių tekstų, kurie patvirtina, kad eksperimentas vykdytas ne pastaraisiais mėnesiais ir net ne Aliaskoje.
Prie šio teksto, publikuoto 2021 m. vasario 23 d., pridėtas įrašas iš socialinio tinklo „X“, kuriame matyti tas pats kadras su pirštinėmis apmautomis rankomis. „X“ vartotojas iš šios sąmokslo teorijos pasišaipė.
Ji gimė, kai Teksasą užklupo sniego audra „Uri“, siautusi 2021 m. vasario 13-17 d. Stichija pražudė daugiau nei 20 žmonių ir milijonus paliko be elektros.
Tuomet socialiniuose tinkluose pasipylė įrašai, kad dėl jos kalti įvairūs žmonės, įskaitant prezidentą Joe Bideną ir filantropą, milijardierių B.Gatesą, į kurį ir kreipėsi sniego degintojai.
Mat esą didžiausioje JAV valstijoje tiek sniego niekada nebuvo regėta. Tai buvo tarytum sąmokslo teorijų apie vadinamuosius chemtreilus ar lietaus debesų sėją pratęsimas.
Kai kurie nuėjo dar toliau – bandė įrodyti, kad sniegas yra netikras. Tam buvo pasitelktas eksperimentas – žiebtuvėliu pakaitinti sniego gniūžtę ar tiesiog ant žemės gulintį sniegą, ir parodyti, kad jis netirpsta.
Tai iš dalies yra tiesa, mat sušalusi vandens masė kaitinant iškart virsta garais, t. y. dujomis, praleisdama skystą būseną. Šis procesas vadinamas garavimu (sublimacija). Juo paremta, pavyzdžiui, liofilizacija – maisto konservavimo būdas, kuomet drėgmė iš produkto pašalinama jį užšaldžius. Tokiu būdu konservuotų produktų, pavyzdžiui, vaisių, galima įsigyti ir Lietuvoje.
Amsterdamo universiteto mokslininkai 2018 m. paskelbė, kad sniegas garuoja taip pat greitai, kaip vanduo tokiomis pačiomis sąlygomis. Būna ir atvirkščiai – pavyzdžiui, kai šaltą dieną iškvėptas oras virsta ne skysčiu, o iškart užšąla.
Fizikoje tai paaiškinama vadinamuoju trigubu tašku – temperatūra, kurioje gali egzistuoti visos trys tam tikros medžiagos būsenos. Vandens trigubas taškas yra 0,01 laipsnio Celsijaus.
Dalis sniego gniūžtėje gali ištirpti, bet jame esančios poros vandens perteklių sugeria. Dėl to ledas tokiu atveju tirptų, mat vanduo neturėtų kur dėtis, kaip ir „sniegas“ iš šaldiklio – šis nėra pakankamai porėtas.
Juosta dėl suodžių
O pajuoduoja gniūžtė ne dėl sniege tariamai esančio plastiko, bet dėl nesudegusių dujų iš žiebtuvėlio, paprastai tariant, suodžių, dienraščiui „USA Today“ sakė Stetsono universiteto chemijos profesorius Tandy Grubbsas.
Degant žiebtuvėlyje esančiam butanui – angliavandeniliui, kurio molekulės sudarytos iš anglies ir vandenilio, šie reaguoja su ore esančiu deguonimi ir formuoja naujas molekules. Idealaus degimo atveju turėtų likti tik anglies dvideginis ir vanduo.
Tačiau sudega ne viskas – anglies molekulės yra degimo proceso likutis. Žiebtuvėliui degant atvirame ore juodų žymių nematyti, bet sniegas veikia kaip filtras ir sulaiko suodžių daleles. Šį procesą yra detaliai paaiškinęs meteorologas Mike’as Stone’as.
„Netikro sniego“ vaizdo įrašai internete plinta mažiausiai nuo 2014 m., kai didžiulė sniego audra užklupo Atlantos miestą JAV. Ji pražudė 13 žmonių. Kaskart, kai JAV kyla panaši sniego audra, įrašų apie tariamai netikrą sniegą pagausėja.
Taip pat skaitykite: Gąsdina netirpstančiu sniegu: mokslas pralaimi fantazijoms dėl COVID-19
Itin gausų sniegą, kad net tenka uždaryti oro uostus ar žmonės visai parai įstringa greitkelyje, lemia ne valdžios eksperimentai, o pati gamta. Mokslininkai įspėja, kad keičiantis klimatui tokių neįprastų ar seniai regėtų reiškinių, kaip itin gausus snygis ar sniego audros, gausės ir jie intensyvės.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Deginamas sniegas tikrai gali netirpti, bet ne dėl to, kad yra dirbtinis. Jis, praleisdamas skystą būseną, iškart ima garuoti, o susidarę vandens lašai susigeria į poras, kurių nebūna lede. O eksperimentas, per kurį deginta sniego gniūžtė, buvo atliktas ne šią žiemą ir ne Aliaskoje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
