Už vadinamąjį Ukrainos atstatymo fondą, skirtą ne karinei paramai, o šalies atsigavimui, atstatymui ir modernizacijai, balsavime pasisakė 512 europarlamentarų, prieš balsavo 45, o 63 susilaikė.
Naujai Ukrainos finansinei paramai pritarę parlamentarai paragino kuo greičiau suderinti ir patvirtinti visą ilgalaikį ES biudžetą, apimantį 2024–2027 metus, kad parama Ukrainai būtų teikiama be pertrūkių jau nuo 2024 metų.
Dėl galutinių Ukrainos finansavimo sąlygų dar bus tariamasi su ES Taryba, kuri derina savo poziciją.
Viešojoje erdvėje pasirodžius nuogąstavimų, kad parama Ukrainoje ne visada būna panaudojama pagal paskirtį, EP nariai siekia, kad Ukrainos atstatymo fondo panaudojimas būtų skaidresnis, o numatyta parama skatintų Ukrainą plėtoti daugiapartinę demokratiją ir laikytis stojimo į ES reikalavimų.
Vienas iš pagrindinių europarlamentarų reikalavimų – užtikrinti, kad Rusijos ar kitų subjektų ar asmenų, tiesiogiai susijusių su karu, turtas būtų panaudotas Ukrainai atstatyti. Kartu Parlamentas sugriežtino nuostatas dėl kovos su sukčiavimu, korupcija, interesų konfliktais ir pažeidimais naudojant ES lėšas Ukrainoje. EP pridūrė, kad oligarchų valdomos įmonės neturėtų gauti finansavimo.
Pasak Lietuvos europarlamentaro Juozo Oleko, naujuoju paramos Ukrainai paketu galima pasidžiaugti, nes jis užtikrins ilgalaikę pagalbą šaliai, kovojančiai su Rusijos plataus masto karine agresija. Vis dėlto jis taip pat išreiškė apgailestavimą, kad nors iš pirmo žvilgsnio 50 mlrd. eurų atrodo ir didelė suma, iš tiesų ji nėra pakankama.
„Mano supratimu, ji yra mažoka, nes išskaidžius ją per 4 metus lieka per metus kiek daugiau nei 12 mlrd., o tai yra mažiau, nei gaunama dabar“, – tvirtino J. Olekas.
Pozicijai, kad tokio dydžio parama Ukrainai yra toli gražu nepakankama, pritarė ir europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Anot jos, žinant Ukrainoje matomą sugriovimo mastą, prireiks kur kas daugiau nei 50 mlrd. eurų.
„Dabar yra didelis solidarumas Ukrainos atžvilgiu. Tikiuosi, visi supranta, kiek iššūkių mūsų dar laukia ateityje“, – spaudos konferencijoje apie paramos Ukrainai skyrimą kalbėjo europarlamentarė.
P.Auštrevičius: reikia nacionalizuoti užšaldytą Rusijos turtą ir baigti tą žaidimą
Savo ruožtu EP narys Petras Auštrevičius pabrėžė būtinybę Europoje užšaldytą rusišką turtą panaudoti Ukrainai atstatyti.
„Reikia nacionalizuoti Rusijos turtą ir baigti tą žaidimą. Ukrainai atstatyti prireiks labai daug pinigų ir tai yra neišvengiamas šaltinis“, – akcentavo europarlamentaras iš Lietuvos.
Anot jo, siekiant paskatinti diskusijas apie rusiško turto nusavinimą ir panaudojimą Ukrainos labui, kitą mėnesį EP vyksiančiame svarstyme bus teikiama rezoliucija dėl tokio pasiūlymo.
Kalbėdama apie Ukrainos atstatymo fondą, R.Juknevičienė taip pat pabrėžė, kad dabar labai svarbu nepasiduoti Rusijos propagandai, kuri nuolat bando įteigti, kad Ukraina skęsta korupcijoje ir dėl jos parama keliauja ne ten, kur būna skiriama.
„Niekas neslepia, Ukraina turi tam tikrų problemų, kaip ir visos postsovietinės šalys. Tačiau nėra kitos išeities. Reikia padėti Ukrainai europėti, nes, jei ji pateks į Rusijos gniaužtus, bus daug blogiau“, – tvirtino europarlamentarė.
Svarstydami Ukrainos atstatymo fondą EP nariai iš dalies pakeitė Europos Komisijos (EK) pateiktą finansavimo pasiūlymą, įtraukdami reikalavimą užtikrinti didesnį Ukrainos lėšų įsisavinimo skaidrumą. Tam turėtų būti sukurtas interneto portalas apie Ukrainai skirtas finansines operacijas ir apie šios šalies pastangas užtikrinti, kad pinigai būtų panaudoti teisingai. Europarlamentarai taip pat nori, kad iš trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų gautos lėšos būtų viešinamos.
-
EP vadovė R.Metsola dėl išpuolio Izraelyje: dabar ne laikas whataboutism’ui
-
Europos Sąjunga planuoja užkirsti kelią „žaliajam smegenų plovimui“
-
D.Radzevičius: ES Žiniasklaidos laisvės aktas padėtų Lietuvoje kovoti su didelių verslų įtaka vietos žiniasklaidai
-
EP žurnalistikos premija – migrantų laivo katastrofos prie Graikijos krantų tyrimui
Sukurti specialią Ukrainos finansavimo priemonę EK pasiūlė 2023 m. birželio 20 d. Pagal ją 2024–2027 m. laikotarpiu dotacijų ir paskolų forma būtų skirta iki 50 mlrd. eurų dydžio finansinė parama. Ji Ukrainą pasiektų automatiškai, taip išvengiant neretai kontraversiškų Vengrijos reikalavimų, kurie vis stabdydavo naujų paramos paketų priėmimo procesą.
Ukrainos atstatymo fondo priemonė pakeis šiuo metu ES teikiamą paramą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ ir 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinės pagalbos+ programą, kuri bus nutraukta 2023 m. pabaigoje. Į naują finansavimo paketą bus įtraukta parama, kurią Ukraina būtų gavusi pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę.
