Sekmadienį paryčiui policininkai bandė įvykdyti dar vieną priverstinį iškeldinimą – šįkart iš laikinos prieglobsčio prašytojų stovyklos. Pareigūnai per jėgą pašalino palapinę ir vietoj lovų naudojamas kartonines dėžes.
„Mes visi ieškome pastogės, – sakė 30 metų amžiaus Saba, nesutikusi atskleisti pilno vardo – bijo konfrontacijos su pareigūnais. – Jie sako, kad turime išnykti, tačiau kur mums eiti?“
Priverstinis migrantų, daugiausia atvykusių iš buvusių Italijos kolonijų Eritrėjos ir Etiopijos, iškeldinimas šokiravo Romą ir įžiebė naujas diskusijas apie migraciją.
Vieni tokius pareigūnų veiksmus laiko įrodymu, kad į šalį patekusiems prieglobsčio prašytojams nesuteikiama pakankamai pagalbos.
Vieni tokius pareigūnų veiksmus laiko įrodymu, kad į šalį patekusiems prieglobsčio prašytojams nesuteikiama pakankamai pagalbos, jiems iškeldinimas simbolizuoja lėtai veikiančią biurokratiją.
Kiti teigia, kad įvykis puikiai iliustruoja faktą, jog nuo būsto krizės kenčiančioje Italijoje yra pernelyg daug migrantų. Tiesa, šią vasarą per Viduržemio jūrą šalį pasiekiančių prieglobsčio prašytojų skaičius sumažėjo.
„Šis iškeldinimas palietė jautrią stygą, – sakė žmogaus teisių pažeidimus stebinčios organizacijos „Human Rights Watch“ atstovė spaudai Judith Sunderland. – Politinės partijos Italijoje skatina nativizmo naratyvą, kuris labai aiškiai pasireiškia kalbant apie socialinio būsto skyrimą.“
„Urbanistinis karas“
Per pastarąjį dešimtmetį prieglobsčio prašytojai Romoje nelegaliai apsigyveno keliose dešimtyse pastatų. Daugeliui jų, nesulaukiančių jokios pagalbos iš vyriausybės, tai vienintelė gyvenimo gatvėje alternatyva.
Penktadienį Romos merė Virginia Raggi žurnalistams sakė, kad daugiau nei 10 tūkst. žmonių laukia, kol jiems sostinėje bus paskirtas socialinis būstas. Kai kurie tokio paskyrimo laukia jau keletą metų.
Nuosprendis iškeldinti migrantus buvo priimtas dar 2015-aisiais. Tuomet į teismą kreipėsi septynaukščio pastato, stūksančio šalia centrinės Romos geležinkelio stoties, savininkai, dvejus metus bandantys atgauti savo nuosavybę.
Provincijos saugumo komitetas sprendimą iškeldinti migrantus priėmė nelegaliems gyventojams atsisakius apleisti patalpas.
Rugpjūčio 24 dieną, kai iškeldinti migrantai įsikūrė prieš pastatą plytinčiuose soduose, dvi dešimtys policininkų, apsiginklavusių riaušių malšino įranga, jų išvaikymui panaudojo vandens patrankas. Ši konfrontacija greitai virto tuo, ką Italijos žiniasklaida apibūdino kaip „urbanistinį karą“.
Po susirėmimo penki asmenys atsidūrė ligoninėje, dar 13-ai prireikė medikų pagalbos. Policijos teigimu, keturiems asmenims pareikšti kaltinimai pasipriešinimu pareigūnams panaudojant smurtą – jie į policininkus mėtė akmenis ir dujų balionus.
A.al Rousanas: „Tai buvo dar vienas šokas po to, kai jie kirto Viduržemio jūrą žinodami, kad gali mirti. Jie mums sakė „esame pabėgėliai, paprašėme valstybės mus apginti“, todėl iškeldinimas buvo dar viena trauma.“
Iškeldintųjų ateitis kol kas lieka neaiški. Kai kurie jų nelegaliai apsistojo kituose pastatuose, kiti apsigyveno netoli Rotušės plytinčioje Venecijos aikštėje – taip jie protestuoja prieš iškeldinimą.
Ahmadas al Rousanas, dirbantis organizacijoje „Gydytojai be sienų“, teigė, kad migrantai buvo paveikti „ir psichologiškai“.
„Tai buvo dar vienas šokas po to, kai jie kirto Viduržemio jūrą žinodami, kad gali mirti, – sakė A.al Rousanas, – Jie mums sakė „esame pabėgėliai, paprašėme valstybės mus apsaugoti“, todėl iškeldinimas buvo dar viena trauma.“
Italijos pareigūnų teigimu, prieš iškeldinimą migrantams buvo pasiūlytas alternatyvus būstas, kurio jie atsisakė. Anot pareigūnų, vis dar ieškoma kitų problemos sprendimo variantų, įskaitant laikiną migrantų apgyvendinimą viešbučiuose ar iš nusikalstamų grupuočių konfiskuotuose pastatuose.
Alternatyvos neveikia
Penktadienį Romos merė V.Raggi teigė vidaus reikalų ministro Marco Minniti paprašiusi, kad prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinti nebenaudojamuose kariuomenės barakuose.
Vis dėlto migrantų teises ginančios grupės tikina, kad pasiūlytų alternatyvų nepakanka. Dažnai prieglobsčio prašytojams siūlomi pastatai yra nutolę nuo mokyklų, kuriose migrantų vaikai spėjo integruotis.
Iškeldinimas privertė dar kartą atsigręžti į tūkstančių pabėgėlių, nelegaliai apsigyvenusių pastatuose Romoje ir kituose Italijos miestuose, padėtį.
Į Italiją atvykusiems migrantams pirmuosius keletą mėnesių suteikiama pagalba, tačiau gavus pabėgėlio statusą, ta parama beveik visiškai nutrūksta. Be to, nėra jokios migrantų integracijai skirtos programos.
C.Sami: „Daugelis šių pastatų gyventojų Romoje jau gyvena keletų metų, tačiau neegzistuoja jokia jiems padėti skirta sistema. Jie palikti tvarkytis vieni.“
„Daugelis šių pastatų gyventojų Romoje gyvena jau keletų metų, tačiau neegzistuoja jokia jiems padėti skirta sistema, – teigė Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių tarnybos Italijoje atstovė spaudai Carlotta Sami. – Jie palikti tvarkytis vieni.“
C.Sami teigia, kad keletą metų Italijoje gyvenantys pabėgėliai „turėtų turėti tokias pat teises į būstą kaip ir italai, tačiau vietoj to girdime šūkį „italai – pirmiausia“, todėl jie (pabėgėliai) lieka užribyje.“
Atsiranda abejojančių pastatą užėmusių migrantų nekaltumu. Pavyzdžiui, praeitais metais policija suėmė kelis Eritrėjos piliečius, kurie, gyvendami tame pastate Romoje, užsiėmė prekyba žmonėmis. Jų teismo procesas turėtų prasidėti šį mėnesį.
Šiuo metu vyksta tyrimas dėl keleto iš septynaukščio pastato Romoje iškeldintų gyventojų, kurie įtariami bendradarbiavę su nelegalią migraciją vykdančiais kontrabandininkais.
Ketvirtadienį C.Sami susitiko su Romos mere V.Raggi ir aptarė, ką daryti su per prievartą iškeldintais asmenimis, „kadangi padėtis – kritiška“. C.Sami teigė, kad merė „buvo labai atvira bendradarbiavimui“, tačiau nepateikė „konkretaus atsakymo“.
Jau ketverius metus Italijoje gyvenantis 28 metų amžiaus Alemas Adhanomas iš Eritrėjos sakė, kad iškeldintos grupės atstovai susitiko su miesto ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais, tačiau nebuvo patenkinti jų pasiūlymais.
„Jie nori mus apgyvendinti pabėgėlių priėmimo centruose, – sakė A.Adhanomas, turėdamas omenyje centrus, kuriuose ką tik į Italiją atvykę migrantai praleidžia nuo dviejų iki šešių mėnesių. – Tačiau daugybė žmonių čia gyvena jau aštuonerius ar dešimt metų. Kaip galima vėl pradėti nuo pradžių?“
Vyro teigimu, jie tikėjosi gauti pastovesnį būstą arba galimybę išvykti iš Italijos ir bandyti laimę kitur. Tiesa, Europos Sąjungos (ES) įsakymai reikalauja, kad prieglobsčio prašytojai pasiliktų toje šalyje, į kurią atvyko.
Vis dėlto didžiausia iškeldintų migrantų problema – pastogė. „Čia miega vaikai, – teigė A.Adhanomas, rodydamas į šiurkštų Venecijos aikštės grindinį. – Ir mes net neturime palapinės.“
