Lapkritį proeuropietiška Maia Sandu prezidento rinkimuose nugalėjo kadenciją baigiantį šalies vadovą, Socialistų partijai priklausantį ir Rusijos atvirai remtą Igorį Dodoną.
Kampanijos metu žadėjusi vienoje skurdžiausių Europos šalių pažaboti korupciją, ji sekmadienį vykusiame proteste, kuriame, pasak organizatorių, susirinko apie 50 tūkst. žmonių, nuo pažadų neatsiribojo.
„Eisime ligi galo, kol išvalysime šią šalį nuo korumpuotų politikų“, – sakė M.Sandu.
Protestuotojus į gatves išvarė praėjusią savaitę priimtas įstatymas, pagal kurį šiuo metu prezidento kuruojamos Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos bei šalies žvalgybos agentūros kontrolė bus perduota parlamentui. Įstatymą parėmė socialistai ir verslininko Ilano Shoro, kuriam pateikti kaltinimai sukčiavimu bei pinigų plovimu, partija.
Pasak politologo Dioniso Cenusos, buvo manoma, kad M.Sandu pasinaudos šiomis institucijomis, jog gautų informacijos, susijusios su I.Dodono veikla, kontrabanda ir saugumo klausimais. O ta informacija gali pasirodyti prieštaringa.
Pati M.Sandu ir jos šalininkai tvirtina, kad taip siekiama sumenkinti prezidentūros vaidmenį ir sustiprinti parlamentą, kur I.Dodono šalininkų šiuo metu yra daugiau.
D.Cenusa teigė, kad išankstiniais rinkimais, ko šiuo metu reikalauja protestuotojai, yra suinteresuota ir M.Sandu, ir ją susilpninti siekiantys I.Dodono šalininkai.
„Sandu būtų naudingiausia rinkimus rengti kiek įmanoma greičiau, nes ji galėtų pasinaudoti savo sėkme prezidento rinkimuose, jog sustiprintų savo partiją, šiuo metu parlamente turinčią 14 vietų. O po išankstinių rinkimų galėtų jų tikėtis apie 30 iš 101“, – 15min teigė D.Cenusa.
Pasak analitiko, išankstiniais rinkimais suinteresuota ir Socialistų partija – juos žadėjo jau kelis mėnesius.
„Dodonas visada sakė, kad po prezidento rinkimų nuspręs, kada tiksliai juos rengti. Socialistams svarbu sinchronizuoti išankstinius rinkimus su situacija, kai jie jausis politiškai saugūs. Dabar rinkimus rengti jiems nėra logiška, nes ką tik pralaimėjo prezidento rinkimus. Jiems geriau palaukti iki pavasario“, – mano D.Cenusa.
M.Sandu rėmėjų nepadaugės?
Pasak D.Cenusos, Socialistų partija, siekdama apriboti M.Sandu galias, elgiasi nepriklausomai nuo Rusijos. Viena vertus, bando išrinktąją prezidente santykių su Maskva fone pavaizduoti kiek įmanoma blogiau, tačiau pagrindinis jų tikslas – susilpninti M.Sandu namuose.
„Apriboti jos galimybes įgyvendinti kokius nors kiekybinius pokyčius“, – sakė jis.
Ar valdančiųjų puolimas gali padidinti M.Sandu populiarumą? Vargu, mano D.Cenusa. Protestuose dalyvauja ir ant valdančiųjų pyksta tie patys žmonės, kurie už ją balsavo ir yra nusiteikę prieš I.Dodoną.
Analitiko teigimu, protestai tęsis, jei M.Sandu partija „Veiksmas ir solidarumas“ bei opozicinė „Platforma DA“ ras tam lėšų.
„Tačiau nematau daug prasmės tą daryti, nes socialistai taip pat nori išankstinių rinkimų. Visa tai tiesiog yra apie laiką, kada rinkimai bus rengiami“, – sakė jis.
Tuo pat metu pozicija siūlo, kad M.Sandu būtų inauguruota jau gruodžio 10-ąją, kai Konstitucinis teismas oficialiai patvirtins jos pergalę. Šiuo metu inauguracija numatoma gruodžio 24 dieną.
Reikalavimai Rusijai
I.Dodoną rėmusi Rusija prieš Moldovos prezidento rinkimus kaltino JAV, esą jos, įsikišusios į balsavimus Baltarusijoje bei Kirgizijoje, „revoliuciją“ rengia ir šioje Rytų Europos valstybėje.
Pirmoje po rinkimų spaudos konferencijoje M.Sandu paragino Rusijos karius pasitraukti iš Uždniestrės: tikino, kad Moldova niekada nesutiko su jų buvimu regione, kuris po Sovietų Sąjungos subyrėjimo paskelbė nepriklausomybę.
Ji taip pat paragino Rusijos taikdarius pakeisti civiliniais stebėtojais iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tvirtino, kad Maskva „vargiai galės sutikti su tokiais gan neatsakingais reikalavimais“, o toks M.Sandu pasiūlymas „vargu ar padės sureguliavimo“ procesui.
Tiesa, M.Sandu po rinkimų žadėjo išlaikyti „tikrą pusiausvyrą“ užsienio politikos srityje ir „pragmatišką dialogą su visomis šalimis, įskaitant Rumuniją, Ukrainą, Europos šalis, Rusiją ir Jungtines Valstijas“.
Savo ruožtu Socialistų partijai priklausantys parlamentarai spėjo patvirtinti įstatymo projektą, suteikiantį rusų kalbai specialų statusą. I.Dodonas žadėjo įstatymą pasirašyti dar prieš M.Sandu užimant prezidentės postą.
