„Esu tikras, kad Ukrainos okupacija nėra V.Putino strateginis tikslas. Pasakyčiau, kad jo strateginį tikslą apibūdina trys elementai: išsilaikyti valdžioje, neleisti subyrėti Rusijos Federacijai ir sugrąžinti Rusijai tas pozicijas, kurias savo klestėjimo laikais turėjo Sovietų Sąjunga. Norint realizuoti tokius tikslus reikia rusų tautos paramos. Pačios didžiausios V.Putinas sulaukė po Krymo aneksijos, gal net didesnės, nei tikėjosi“, – taip apie Rusijos prezidento tikslus pareiškė prof. A.D.Rotfeldas.
V.Putino kryptis
Esu tikras, kad Ukrainos okupacija nėra V.Putino strateginis tikslas. Pasakyčiau, kad jo strateginį tikslą apibūdina trys elementai: išsilaikyti valdžioje, neleisti subyrėti Rusijos Federacijai ir sugrąžinti Rusijai tas pozicijas, kurias savo klestėjimo laikais turėjo Sovietų Sąjunga, – sakė A.D.Rotfeldas.
Buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro teigimu, kai 2005 metais V.Putinas pareiškė, jog Sovietų Sąjungos subyrėjimas buvo didžiausia geopolitinė XX amžiaus katastrofa, jis tai pakomentavo paprastai – gal Rusijos prezidentas tik suklydo, nes didžiausia praėjusio amžiaus katastrofa buvo bolševikų perversmas ir pasekmės po to, o tam priklauso ir Sovietų Sąjungos įkūrimas.
„Po 75 metų Rusija turėjo šansą grįžti į normalų vystymosi kelią. Bet prezidentas V.Putinas, perėmęs valdžią, pasirinko kitokį kelią nei M.Gorbačiovas ir B.Jelcinas. Pasirinko imperijos atkūrimo kryptį. Tai nereiškia, kad V.Putinas nori turėti Ukrainą Rusijos sudėtyje, tačiau siekia padaryti šią šalį priklausomą nuo Rusijos, paversti savo vasalu“, – sakė A.D.Rotfeldas.
Profesorius svarsto, kad Rusija Ukrainos atžvilgiu greičiausiai nesiimtų tokios politikos, kokia po Antrojo pasaulinio karo nulėmė Suomijos situaciją – kai Suomija įsipareigojo neprisijungti prie NATO, o Sovietų Sąjunga neprieštaravo šios šalies suverenitetui. Bet dabar esą realiau, kad V.Putinui labiau rūpi Ukrainos vidaus, o ne užsienio politika.
Visur mato priešus ir rusofobus
„Dabartinė Rusijos valdžia yra įsitikinusi, kad jeigu Ukrainos pasirinktas proeuropietiškas kelias pasiteisins ir atneš pozityvių permainų, tai daug rusų paklaus, kodėl taip nutiko Ukrainoje, o ne pas juos. Šiandien europietiškas modelis, t. y. demokratija ir teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms ir laisva rinka be korupcijos Rusijoje vertinama kaip tam tikras užkratas. Jeigu ši „liga“ išplis Ukrainoje, užkrės ir Rusiją. Tam būtina užbėgti už akių“, – įsitikinęs A.D.Rotfeldas.
Kaip pavyzdį profesorius vėl paminėjo Suomiją – kažkada tai buvo skurdus kraštas, o devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje tapo viena turtingiausių pasaulio šalių ir rusų svajone.
Priežasčių, kodėl Rusija taip elgiasi, profesorius siūlo ieškoti rusų mentalitete – per 75 metus susiformavusiame sovietiniame mąstyme, įsišaknijusi ir nuomonė, kad Rusiją supa priešai ir rusofobai. Todėl būtina atremti pavojus, kuriuos kuria Vakarai.
Trečiasis pasaulinis karas jau buvo?
Dabartinė Rusijos valdžia yra įsitikinusi, kad jeigu Ukrainos pasirinktas proeuropietiškas kelias pasiteisint ir atneš pozityvių permainų, tai daug rusų paklaus, kodėl taip nutiko Ukrainoje, o ne pas juos, – kalbėjo A.D.Rotfeldas.
Anot A.D.Rotfeldo, pastaruoju metu itin didelio atgarsio sulaukė prieštaringojo Vladimiro Žirinovskio pasisakymai, kad Lenkija ir Baltijos šalys bus sunaikintos, nors šis politikas tokio dėmesio ir nėra vertas. Patį V.Žirinovskį ir jo pseudopartiją profesorius pavadino „Rusijos specialiųjų tarnybų instrumentu“.
A.D.Rotfeldas neslepia manąs, kad šaltasis karas buvo savotiškas Trečiasis pasaulinis karas. Dabar pasaulis nebūtinai yra pasmerktas didžiuliam kariniam konfliktui, į kurį įsiveltų didžiųjų imperijų karinės pajėgos. Vis dėlto gąsdinimai savo karine galia veiksmingi buvo šaltojo karo metu ir jam pasibaigus.
„Jeigu kas nors pradėtų karą su JAV ir visa NATO, būtinai pralaimėtų. Dabartiniame pasaulyje nėra galingesnės jėgos nei NATO, tačiau tai nereiškia, kad nebeliko karo grėsmės. Deja, bet tokie konfliktai, kaip kilo Rytų Ukrainoje, o tai yra lokalūs, mažesnio intensyvumo, hibridiniai karai, sukilėlių maištai, tapo savotiška forma siekiant savo politinių tikslų padedant karinei jėgai, bet nepanaudojant didžiųjų imperijų branduolinio ginklo. Bet tai yra žaidimas su ugnimi“, – interviu „Gazeta Wyborcza“ kalbėjo profesorius A.D.Rotfeldas.
