Prof. M.Šešelgytė: svarbūs trys aspektai dėl Ukrainos narystės ES

Šiuo metu tarp potencialių ES narių įvardijamos 9 valstybės: Vakarų Balkanų šalys ir 3 asocijuotosios narės – Sakartvelas, Ukraina ir Moldova. Visos prisijungimo kombinacijos, M.Šešelgytės manymu, yra įmanomos.

„Scenarijų gali būti įvairių. Tai gali ir Vakarų Balkanų šalys atskirai. Gali būti tiktai trys asocijuotosios valstybės visos kartu, tai yra Ukraina, Moldova, Sakartvelas. Gali būti mišinys, o gali būti, kas labai tikėtina, kad šalys prisijungs etapais. Tos šalys, kurios yra pradėjusios derybų procesą ir tikrai labai daug padarė, gali gauti pakvietimą prisijungti prie Europos Sąjungos anksčiau kitų, o tos šalys, kurios vėliau įšoko į traukinį ir joms ilgiau užtrunka atlikti namų darbus, galėtų prisijungti vėliau“, – teigia M.Šešelgytė.

Kas arčiausiai ES slenksčio?

Kalbėdama apie Ukrainos perspektyvas, jungiantis prie ES, politologė išskiria tris esmines dedamąsias. Pirmiausia, teisėkūros ir teisės aktų suderinimas, kuris yra milžiniškas ir ilgai užtrunkantis darbas.

Antra – reformų klausimas. Ukrainai reikia su šaknimis išrauti korupciją, o tai padaryti sunkiau dėl kito, šiuo metu reikšmingiausio elemento – tebesitęsiančio karo su Rusija. Jam vykstant, reformas vykdyti ypač sunku.

Yra ir visa apimantis veiksnys – tai, kad Ukraina yra didžiulė valstybė, todėl jos prisijungimas būtų nemenkas iššūkis ir pačiai ES – įsitikinusi VU TSPMI direktorė.

Tarp šalių pirmūnių, kurios yra įvykdžiusios daugiausia reformų ir eilėje į ES stovi pirmosios, M.Šešelgytė išskiria Šiaurės Makedoniją, pabrėždama, kad mažesnėms valstybėms diegti pertvarkas yra gerokai lengviau. Tiesa, politologė akcentuoja, kad, be objektyvių politinių kriterijų, svarbus bus ir politinis sprendimas.

„Bus labai žiūrima, kad nebūtų nusivylimo, kad naujosios narės nepablogintų saugumo situacijos. Tad derybos vyks ilgai“, – prognozuoja VU TSPMI direktorė.

Kaip plėtra paveiks Lietuvą ir ES?

Analizuodama ES plėtros poveikį Lietuvai, M Šešelgytė pamini besikeičiantį mūsų valstybės finansinį santykį su Europos Sąjunga. Lietuva iš recipientės taptų donore. Tiesa, politologė tvirtina, kad nors plėtra ir kainuotų, ji kartu būtų ir kaip investicija.

„Viena vertus, jeigu kalbame apie tokias šalis kaip Ukraina, Sakartvelas ar Moldova, tai mes investuojame į savo saugumą, bet tie patys argumentai išlieka šnekant ir apie Vakarų Balkanų šalis, nes jeigu ten kyla konfliktai, bangos vilnija labai greitai bei pasiekia mus. Be to, tai yra ir bendros rinkos plėtra, ir gyventojų skaičiaus padidėjimas Europos Sąjungoje. Visa tai sukuria pridėtinę vertę ir didina Europos Sąjungos konkurencingumą pasaulyje, didina galią. Mes, kaip Europos Sąjungos narė, esame suinteresuoti ES ekonomikos augimu“, – aiškina politologė.

Kalbėdama apie grėsmes Europos Sąjungos išlikimui, M.Šešelgytė tikina juodų debesų tvenkimosi virš bendrijos nematanti. Pasak jos, dauguma netgi didelių ES valstybių, tokių kaip Lenkija ar Vokietija, pasauliniame kontekste yra mažos, todėl yra suinteresuotos ieškoti bendrų sprendimų ir paprastai anksčiau ar vėliau juos randa.

Išskirtinis pavyzdys yra „Brexit“ įvykęs referendumas, tačiau, VU TSPMI direktorės teigimu, ir pati Jungtinė Karalystė visada turėjo unikalų santykį su ES.

„Brexit“ situacija yra kita. Jungtinė Karalystė visada laikėsi šiek tiek atokiau. Nedalyvavo kai kuriose ES politikose, turėjo nemažai išimčių, todėl ir jos gyventojai niekada nejautė tokio tvirto europietiško identiteto, kurį jaučia labai nemaža dalis europiečių. Taigi, kalbant apie potencialų, pavyzdžiui, Nyderlandų išstojimą, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės visuomenės šiuo atžvilgiu yra labai skirtingos“, – sako pašnekovė.

Daugiau politologės įžvalgų apie potencialią ES plėtrą, kylančius iššūkius bei įtakingiausius asmenis šiandienos europinėse institucijose galite išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“.

VIDEO: „Tavo balsas – Europa“: Profesorė M.Šešelgytė – apie ES plėtrą, jos kainą ir visapusę naudą

„Tavo balsas – Europa“: Profesorė M.Šešelgytė – apie ES plėtrą, jos kainą ir visapusę naudą