Profesorius Tomas Janeliūnas: svarbiausių 2020 metų tarptautinių įvykių dešimtukas

Šias metais neabejotinai pačiu svarbiausiu įvykiu ir procesu, pakeitusiu daugybės žmonių gyvenimus visame pasaulyje, tapo COVID-19 pandemijos plitimas ir pastangos ją suvaldyti. Tačiau net ir nuolat jaučiant COVID-19 poveikį, pasaulis nesustojo ir buvo kupinas svarbių konfliktų, susitarimų, sprendimų ir kitų įvykių. Todėl verta prisiminti, kas reikšmingo įvyko per šiuos metus – pateikiu svarbiausių tarptautinių įvykių TOP-10 sąrašą. Jis, žinoma, visiškai subjektyvus ir sudarytas žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, t.y., tai, kas turėjo ar gali turėti didesnę ar mažesnę reikšmę būtent mums.
Tomas Janeliūnas
Tomas Janeliūnas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

10. Rusijos Konstitucijos pakeitimas

Sausio 15 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo metinio pranešimo metu paskelbė, kad reikėtų pakeisti Rusijos Konstituciją. Pagrindinis Konstitucijos keitimo tikslas buvo numatyti tolesnį V.Putino vadovavimą valstybei. Iki tol buvo nemažai svarstymų, kaip toliau atrodys V.Putino režimas ir kokį valdžios perdavimo ar išsaugojimo būdą sugalvos dabartinis Rusijos prezidentas.

Pagal numatytas Konstitucijos pataisas V.Putinui bus suteikta galimybė dar du kartus būti išrinktam Rusijos prezidentu, nes Konstitucija „ištrina“ buvusias V.Putino kadencijas ir leidžia jam „naują startą“ arba galimybę būti prezidentu ir po 2024 m. – t.y., iki pat 2036 metų.

Referendumas dėl Konstitucijos pakeitimų vyko birželio 25–liepos 1 dienomis ir, pasak Rusijos institucijų oficialių skaičiavimų, 79 proc. dalyvavusių (o dalyvavo 68 proc. rinkėjų) palaikė Konstitucijos pakeitimus.

Vis dėlto net ir pačioje Rusijoje į šiuos rezultatus žiūrėta skeptiškai – buvo užfiksuota pačių keisčiausių bandymų surinkti kuo daugiau balsų, o paties V.Putino noras „perkrauti“ savo kadencijas sulaukė daug pašaipų. Vis dėlto Konstitucijos pakeitimai išsprendė „valdžios klausimą“ Rusijoje – artimiausiu metu jokio valdžios perdavimo nenumatoma.

9. Moldovos prezidento rinkimai

Lapkričio 1 d. ir lapkričio 15 d. vyko Moldovos prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo liberali, pro-europietiškos orientacijos politikė Maia Sandu. Ji įveikė buvusį Moldovos prezidentą Igorį Dodoną, pro-rusišką politiką, kuris vadovavo šaliai nuo 2016 metų.

Moldova seniai kenčia nuo įvairių parlamentinių ir vyriausybės krizių – dėl susiskaldžiusio parlamento ir korumpuotų politikų šioje šalyje itin dažnai keisdavosi vyriausybės, o neretai pasitaikydavo ir visiškos bevaldystės periodų. Šiuo metu nedidelę daugumą parlamente sudaro pro-rusiškų socialistų vadovaujama koalicija, tad naujajai Moldovos prezidentei nebus lengva grąžinti Moldovą į europietiškos integracijos kelią.

Tačiau gali būti, jog nestabili parlamentinė dauguma atves į situaciją, kurioje reikės išankstinių parlamento rinkimų. Jei juose laimėtų M.Sandu remiančios partijos, Moldova pagaliau galėtų įgauti aiškesnę, pro-vakarietišką kryptį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų