Šį savo ketinimą jis patvirtino interviu „The Daily Mail“.
„Sergu reta liga. Tokia operacija yra vienintelis išsigelbėjimas šimtams tūkstančių žmonių. Tai panašu į pirmąjį žmogaus skrydį į kosmosą. Kažkas turi pirmas žengti į bedugnę“, – paaiškino jis.
Tai panašu į pirmąjį žmogaus skrydį į kosmosą. Kažkas turi pirmas žengti į bedugnę.
Kada galėtų įvykti galvos persodinimas, kol kas neaišku.
Televizijos kanalas „Mir“ paskelbė, kad V.Spiridonovas serga reta liga – Verdingo-Hofmano sindromu, dėl kurios neauga jo raumenys ir deformuojasi kaulai.
„Man trisdešimt metų, žmonės su šia diagnoze dažniausiai negyvena ilgiau nei dvidešimt“, – sakė jis.
Galimybės išgyventi – menkos
Rusas pridūrė, kad su profesoriumi iš Italijos jis susisiekė dar prieš dvejus metus ir iki šiol nuolat palaiko ryšį „Skype“. V.Spiridonovas teigė žinantis, kad po operacijos jo galimybės išgyventi yra menkos.
Anksčiau tokios operacijos buvo bandomos su gyvūnais. Aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai persodino beždžionės galvą, gyvūnas nugaišo po 10 dienų.
S.Canavero yra sakęs, kad prieš operaciją abiejų žmonių smegenys būtų atvėsinti iki 10-15 laipsnių. Vėliau vyktų galvos persodinimas. Numatoma operacijos trukmė – 36 valandos.
Numatoma operacijos trukmė – 36 valandos.
Višnevskio chirurgijos instituto direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Čžao teigimu, nervinių ataugų nugaros smegenyse sujungti neįmanoma, todėl po operacijos žmogus negalėtų judinti kūno.
Tačiau S.Canavero teigia, kad nebūtinai taip atsitiks – neuronus jis ketina suklijuoti biologiniais klijais ir paskatinti jų regeneraciją silpna elektros srove. Po operacijos pacientas mėnesį būtų panardintas į dirbtinę komą.
S.Canavero dar negali operuoti paciento, nes jam dar nepavyko gauti reikiamo finansavimo ir suburti komandos. Be to, reikia surasti kūno donorą. Juo, anot mediko, gali tapti galvos traumą patyręs žmogus, arba mirties bausmei nuteistas nusikaltėlis.
