Tokių populistinių dešiniųjų partijų Europoje populiarumas pastaraisiais metais auga. Prancūzijoje toliau aktyvi Marine Le Pen, Ispanijoje po rinkimų į valdančiąją koaliciją greičiausiai pateks nauja kraštutinių dešiniųjų jėga „Vox“, Italijoje Matteo Salvini „Lyga“ jau dominuoja valdžioje.
Bet Estija? Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad save kaip liberalios demokratijos pavyzdį, kaip modernią e-Stonią pristatančioje šalyje iškils galinga dešiniųjų radikalų partija?
Sekmadienio rinkimuose, tiesa, triumfavo liberali Reformų partija, kuri 101 vietą turinčiam parlamente turės daugiau nei trečdalį deputatų – net 34. Liberalai greičiausiai suformuos koaliciją su centro dešiniąja „Isamaa“ ir socialdemokratais.
Vis dėlto Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE), kuri gyvuoja vos šešerius metus, sėkmė negali nestebinti – daugiau rinkėjų balsavo tik už Reformų ir Centro partijas. EKRE parėmė 17,8 proc. rinkėjų, o į parlamentą ši politinė jėga siunčia 19 atstovų.
Kokia EKRE paslaptis? Juk viso šimto tūkstančių už partiją balsavusių estų rinkėjų tikrai negalima vadinti rasistais, ksenofobais ir homofobais – nors tokie, kaip 15min teigė portalo „Estonian World“ vyriausiasis redaktorius Silveris Tamburas, tikrai yra partijos lyderiai.
„Partijos pavadinime yra žodis „konservatyvi“, bet jis nieko nereiškia. Jie yra kraštutiniai dešinieji. Niekas netikėjo, kad EKRE taip išpopuliarės, bet išsipildė niūriausios prognozės.
Man ypač neramu dėl to, kad EKRE tokia populiari tarp jaunimo. Paprasto paaiškinimo nėra“, – tvirtino S.Tamburas, dėl radikalų sėkmės kaltinantis ir Estijos tradicines partijas.
Kelias į valdžią – iš esmės tik vienas
EKRE vadovauja tėvo ir sūnaus tandemas – atitinkamai Martas ir Martinas Helme. Pastarasis sekmadienį džiaugėsi sėkmingu pasirodymu rinkimuose ir pabrėžė: „Mūsų tikslas – patekti į vyriausybę, bet ne savo principų kaina.“
Kad ir kokie tie principai būtų, kalbėti apie konservatyvizmą kažin ar galima, sako S.Tamburas, pabrėžiantis, kad vienintelė tikrai konservatyvi partija Estijoje yra „Isamaa“ („Tėvynė“), o EKRE yra radikali politinė jėga.
Tokie radikalai per 2015-ųjų rinkimus sulaukė 8,1 proc. rinkėjų paramos ir parlamente užsitikrino septynias vietas. Dabar rezultatai kone trigubai geresni – EKRE atstovaus net 19 deputatų.
Tiesa, ir Reformų partijos vadovė Kaja Kallas, ir į parlamentą šiaip ne taip prasibrovę socialdemokratai jau pareiškė, kad su EKRE tikrai nebendradarbiaus, tad galimų kombinacijų, kaip šiai partijai prasibrauti į valdančiąją koaliciją, nėra daug.
Reali tik viena – pats M.Helme mato EKRE, „Isamaa“ ir Centro partijos koaliciją. Pastarosios dvi partijos iki šių rinkimų dirbo vienoje koalicijoje kartu su socialdemokratais.
Kita vertus, socialdemokratų „Isamaa“ ir Reformų partijos komanda kartu yra yra dirbusios ne kartą ir ne du – ši trijulė vadinama senuoju triumviratu ir būtent tokia valdančioji koalicija šiuo metu yra labiausiai tikėtina, nors derybos tęsis dar kelias savaites.
„Aišku, yra sakančių, kad reikia įleisti EKRE į valdžią. Kad Reformų partija turėtų formuoti koaliciją su EKRE, nes tada žmonės pamatytų, kad EKRE nieko neišmano. Ketveri metai opozicijoje šiai partijai leistų toliau pulti tradicines partijas“, – 15min sakė S.Tamburas.
Geras pavyzdys – kaimyninė Suomija, kur 2015 metais kraštutinės dešinės partija „Tikrieji suomiai“ buvo priimti į valdančiąją koaliciją, bet tuomet jos populiarumas ėmė ristis žemyn, o parlamentinė frakcija skilo į dvi dalis.
Neonaciams būdinga retorika
EKRE save apibūdina kaip „principingą, drąsią ir patriotišką Estijos partiją, kurios nepajudinama misija – saugoti Estijos nacionalines vertybes ir interesus“.
Žmogaus teisių gynėjai tiek pačioje Estijoje, tiek svetur organizaciją vadina ne įprasta konservatyvia partija, o kraštutinių dešiniųjų judėjimu.
Partija ragina neuždaryti tuštėjančių mokyklų provincijoje, nori, kad mokyklose ir universitetuose skambėtų tik estų kalba, pasisako už nemokamas odontologų paslaugas, smerkia teisę į abortus, ragina griežčiau kontroliuoti imigraciją.
Vis dėlto žmogaus teisių gynėjai tiek pačioje Estijoje, tiek svetur organizaciją vadina ne įprasta konservatyvia partija, o kraštutinių dešiniųjų judėjimu.
Antai Simono Wiesenthalio centras EKRE jaunimo sparno – organizacijos „Mėlynasis pabudimas“ – kasmet organizuojamas eitynes su deglais vadina „dešiniųjų ekstremistų paradu“.
Beje, „Mėlynąjį pabudimą“ 2017 metais atstūmė judėjimas „Europos jaunieji konservatoriai“, paskelbęs, kad atsiriboja nuo EKRE jaunimo sparno nacionalistinių šūkių.
Pastarojo lyderis Ruubenas Kaalepas jau daug metų nebeįleidžiamas į vieną Tartu barą, kuriame yra girtas garbinęs nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio politiką ir šūkavęs „Sieg Heil!“ bei „Heil Hitler!“
„Ne, ši partija tikrai nėra konservatyvi, nors EKRE lyderiai mėgsta sakyti, kad konservatoriai – tik jie, kad visi kiti – leftistai, liberalai ir globalistai. Tiesa, EKRE programa nėra labai bloga, bet užtenka pažvelgti į viešą retoriką, ir viskas tampa aišku“, – 15min tvirtino S.Tamburas.
Martinas Helme 2013 metais dar nebuvo išrinktas į parlamentą, kai pareiškė: „Estija neturėtų eiti taip toli kaip Anglija, Prancūzija ir Švedija. Mūsų imigracijos politikai reikia vienos paprastos taisyklės: jei esi juodas, grįžk atgal.“
Jo tėvas Martas Helme pernai viešai prabilo apie „tuščias negrų galvas“, kiti EKRE atstovai vis pasisako, kad gėjai yra psichiškai nesveiki, kuriuos reikėtų kone siųsti į koncentracijos stovyklas.
Vienas jaunas EKRE politikas Jaakas Madisonas, panašiai kaip R.Kaalepas, savo tinklaraštyje neseniai svarstė, kad nacių režimas Vokietijoje atgaivino tos šalies ekonomiką.
„Tai nėra vienas ar du atvejai, be to, tokių pasisakymų autoriai – EKRE lyderiai. Partijoje yra ir normalių žmonių, jų galbūt net dauguma, bet kai kurie nariai kalba kaip neonaciai.
M.Helme: „Estija neturėtų eiti taip toli kaip Anglija, Prancūzija ir Švedija. Mūsų imigracijos politikai reikia vienos paprastos taisyklės: jei esi juodas, grįžk atgal.“
Jei partija priklausytų normaliai dešinei, jos lyderiai nuo tokios retorikos iškart atsiribotų ir radikalus išmestų. Bet EKRE vadovybei jokių problemų nekyla – ji kalba apie žiniasklaidos ir elito sąmokslą“, – sakė žurnalistas.
Švelnina antirusišką retoriką
EKRE, anot S.Tamburo, yra įkūrusi savotišką „estišką breitbartą“ – tendencijų naujienų portalą „Uued Uudised“, kurį kiekvieną mėnesį skaito per 100 tūkst. internautų.
„Labai daug idėjų, šūkių, metodų importuojama iš JAV ir Vakarų Europos dešiniųjų radikalų“, – pastebėjo S.Tamburas, visgi pridedantis, kad estai, skirtingai nei, tarkime, suomiai, švedai, vokiečiai ar britai, asmeniškai net nėra susidūrę su „žmonėmis iš Afrikos ar Azijos“.
„Už EKRE balsuoja žmonės, kuriems trūksta žinių apie, pavyzdžiui, kitas šalis ir kultūras, – 15min teigė žurnalistas. – Į tokius rinkėjus taikytis ir žaisti jų baimėmis net lengviau. Tarkime, jie dažnai kalba apie Švediją – riaušes Malmėje ir panašiai.
Jie iškreipia faktus, meluoja apie masinės imigracijos grėsmę, fabrikuoja nuotraukas. O juk iš tiesų niekas į Estiją ir apskritai į mūsų regioną neplūs – bent per artimiausius 5-10 metų. Deja, žmonės tiki EKRE pučiamomis grėsmėmis.“
Įdomu tai, kad EKRE lyderiai oficialiai pasisako net už etninį profiliavimą suteikiant pareigūnams prieigą prie valstybinių paslapčių, kalba, esą reikia „parodyti vietą“ Estijos rusakalbiams ir apskritai remia antirusišką politiką, bet pastaruoju metu stengiasi elgtis kur kas nuosaikiau.
„Martas Helme, bendraudamas su rusakalbiais rinkėjais, kalba visai kitaip nei susitikdamas su etniniais estais. Juk Vladimiro Putino režimas jau daug metų vykdo homofobišką politiką, neva saugo tradicines vertybes.
Tai tinka ir EKRE – daug konservatyvių Estijos rusakalbių irgi taip galvoja, tad partija mato progą nugvelbti rinkėjų iš Centro partijos. Vadinamuosiuose kultūriniuose karuose Rusija yra EKRE sąjungininkė“, – teigė S.Tamburas.
Reikia nustoti vengti rinkėjų
Žurnalistas pabrėžia, kad kalbėdamas apie rasizmą, ksenofobiją, homofobiją ir islamofobiją kalba tik apie EKRE atstovus, o ne apie rinkėjus, sekmadienį parėmusius šią partiją: „Tikrai nesakau, kad beveik penktadalis balsavusių piliečių yra radikalių pažiūrų.“
Visgi kai kurios tendencijos S.Tamburą nustebino. Pavyzdžiui, iš balsavusiųjų internetu daugiau rinkėjų parėmė tik liberalią Reformų partiją – EKRE liko antra. Dar didesnė staigmena – aktyvi jaunimo parama šiai partijai.
Neonacių skiriamuoju ženklu vadinamos eitynės su deglais, į kurias radikalai mėgsta pasikviesti jaunų šeimų ir vaikų, taip pat svarbios ta prasme, kad, anot S.Tamburo, „sukelia emocijų, sukuria draugystės, bendrystės jausmą“.
„Daug 18-24 metų rinkėjų išties remia EKRE. Anksčiau įsivaizduota, kad šią partiją palaiko senesni, skurdesni, provincijoje gyvenantys piliečiai, darbininkai. Sociologai turės paplušėti, kad išsiaiškintų, kodėl taip yra“, – svarstė žurnalistas.
„Galbūt jauni žmonės nori maištauti, sukilti prieš politinį elitą. O galbūt jaunimas išties labai patriotiškas – jie EKRE mato ne homofobiją, o patriotiškumą. O galbūt jauniems žmonėms lengviau plauti smegenis“, – pridūrė S.Tamburas.
Neonacių skiriamuoju ženklu vadinamos eitynės su deglais, į kurias radikalai mėgsta pasikviesti jaunų šeimų ir vaikų, taip pat svarbios ta prasme, kad, anot S.Tamburo, „sukelia emocijų, sukuria draugystės, bendrystės jausmą“.
„Būtent dėl to tai yra taip pavojinga – pažvelkime į istoriją, į nacių jaunimo judėjimus. Tada irgi buvo žaidžiama emocijomis“, – 15min tvirtino žurnalistas.
Jis mano, kad tradicinės partijos, norėdamos neutralizuoti pavojingus radikalus, turės sunkiai padirbėti – būtina pritraukti rinkėjus, kurie jaučiasi palikti Estijos sėkmės paraštėse ir kuriuos pasiekė EKRE.
„Daug žmonių mano, kad progresas juos aplenkė, tad tradicinėms partijoms būtina išlįsti iš Talino ir pabendrauti su estais toliau nuo sostinės, pavyzdžiui, Pietų Estijoje.
Ilgai gyvenau Jungtinėje Karalystėje. Šalis didelė, bet parlamentarai kone kiekvieną savaitę bendrauja su rinkėjais, o mes, matote, tokios iš dalies tiesioginės demokratijos tradicijos neturime. EKRE daug bendravo su žmonėmis akis į akį, ir tai padėjo pasiekti gerų rezultatų.
Iš žmonių negalima šaipytis, vadinti juos idiotais – reikia jų paklausti, kas ne taip ir kuo galima padėti. Kol kas darome nepakankamai“, – įsitikinęs S.Tamburas. – Paimkime kad ir imigraciją: nusivežkime į Estiją atvykusius, estų kalbą išmokusius užsieniečius į mažus miestelius ir parodykime, kad nėra ko bijoti.“
-
Rinkimams besiruošiančioje Estijoje nacionalistai surengė dideles eitynes
-
Rinkimai Estijoje: Rusijos apologetai pasikeitė, dešinės radikalai veržiasi pirmyn
-
Estijos rinkimus laimėjo liberali partija, kraštutiniai dešinieji sustiprino pozicijas
-
Po rinkimų: skaičiuojamos galimos koalicijos Estijoje
-
Ekspertai: radikali dešinė Estijoje gali keisti ekonomikos kryptį, ne užsienio politiką
