Įtariamasis, kuris buvo identifikuotas tik kaip Davidas S., kuris iki suėmimo buvo Jungtinės Karalystės ambasados personalo narys, „bent vieną kartą Rusijos žvalgybos atstovui perdavė dokumentus, kuriuos jis įgijo vykdydamas savo profesinę veiklą“, sakoma federalinės prokuratūros pranešime.
„Kaltinamasis mainais gavo nenustatytą sumą pinigų“, – priduriama jame.
Pranešime nurodoma, kad tas vyras buvo sulaikytas antradienį rytiniame Potsdamo mieste pagal rugpjūčio 4-ąją išduotą arešto orderį. Manoma, kad jis šnipinėjo „vėliausiai“ nuo 2020 metų lapkričio.
Įtariamojo namuose ir darbo vietoje buvo atliktos kratos.
Jis buvo areštuotas per bendrą vokiečių ir britų pareigūnų operaciją.
Vėliau trečiadienį Davidas S. turi stoti prieš teismą, spręsiantį, ar pratęsti jo areštą.
JK ambasada Berlyne atsisakė komentuoti šią bylą ir nukreipė užklausas Vidaus reikalų ministerijai.
Londono policija pranešė, kad įtariamasis yra 57 metų JK pilietis ir kad tyrimą atlieka Kovos su terorizmu skyrius, bendradarbiaujantis su kompetentingomis Vokietijos tarnybomis.
Šio asmens galimi nusikaltimai susiję su Vokietijos įstatymų apibrėžta „žvalgybos agento veikla“, o tyrimui vadovaus vokiečių teisėsauga, pažymėjo britų policija.
Vokietija pasmerkė kaip „nepriimtiną“ JK piliečio, dirbančio Britanijos ambasadoje Berlyne, įtariamą šnipinėjimą Rusijos labui.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christoferis Burgeris žurnalistams pareiškė, jog Berlynas šią bylą vertina „labai rimtai“.
URM atstovas pridūrė: „Artimo aljanso partnerio vykdomas šnipinėjimas Vokietijos teritorijoje yra nepriimtinas. Būtent todėl labai atidžiai stebėsime federalinio prokuroro tyrimą“.
Virtinė skandalų
Pastaraisiais metais Vokietijoje buvo sulaikyta nemažai žmonių, kaltintų šnipinėjimu Rusijai, tačiau įtariamojo iš artimos sąjungininkės areštas yra itin neįprastas.
Birželį Vokietijos policija suėmė vieną rusų mokslininką, kuris kaltinamas už pinigus perdavęs Maskvai slapto pobūdžio informacijos iš vieno Vokietijos universiteto.
Jis buvo sulaikytas dėl įtarimų, kad nuo 2020 metų spalio pradžios dirbo Rusijos slaptajai tarnybai.
Už suteiktas paslaugas jam, kaip įtariama, buvo sumokėta grynaisiais pinigais.
Vokietijos prokurorai vasarį apkaltino šnipinėjimu vieną vokietį, įtariamą 2017 metais perdavus Rusijos slaptosioms tarnyboms parlamento pastato planus.
Maskva yra įsivėlusi į konfrontaciją su kai kuriomis Vakarų šalių sostinėmis. Įtampa paaštrėjo Rusijai sutelkus savo pajėgas prie Ukrainos sienų ir įvykus virtinei šnipinėjimo skandalų, nuvedusių iki diplomatų išsiuntimo.
Birželį Italija paskelbė įkūrusi nacionalinę kibernetinio saugumo agentūrą, ministrui pirmininkui Mario Draghi įspėjimus, jog Europa turi apsisaugoti nuo Rusijos „kišimosi“.
Toks žingsnis buvo atliktas, policijai nusikaltimo vietoje sučiupus italų karinio jūrų laivyno kapitoną, perdavinėjusį įslaptintus dokumentus iš savo kompiuterio rusų ambasados pareigūnui.
Diplomatų išsiuntimas
Gegužę devynių Rytų Europos valstybių lyderiai pasmerkė Rusijos „agresyvius veiksmus“, turėdami omenyje jos veiklą Ukrainoje ir įtariamą „sabotažo“ aktą Čekijoje.
Kelios Vidurio ir Rytų Europos šalys, rodydamos solidarumą su Praha, išsiuntė Rusijos diplomatus, tačiau Rusija jai mestus kaltinimus pavadino „absurdiškais“ ir į savo diplomatų išsiuntimą atsakė analogiškais veiksmais.
Praėjusį mėnesį Rusijos saugumo pajėgos pranešė sulaikiusios Estijos konsulą Sankt Peterburge dėl įtarimų, kad šis gavo įslaptintų dokumentų.
Naujausias šnipinėjimo skandalas įsiplieskė, Rusijos ir Vokietijos santykiams liekant įtemptiems dėl kelių klausimų, įskaitant opozicionieriaus Aleksejaus Navalno kalinimą. Šis Kremliaus kritikas buvo sulaikytas vasarį, kai sugrįžo į Maskvą iš Berlyno, kur buvo gydomas dėl apnuodijimo.
Londono ir Maskvos santykiai yra įtempti nuo 2018 metų, kai Anglijos Solsberyje buvo pabandyta nunuodyti buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį.
Kremlius neigia kaip nors prisidėjęs prie minėtų incidentų.
Kanclerės Angelos Merkel vyriausybė pasisako už tolesnį sankcijų taikymą Maskvai dėl jos sprendimo aneksuoti Ukrainai priklausantį Krymą.
Be to, Berlynas yra ne kartą kaltinęs Rusiją kibernetinėmis atakomis ir kibernetiniu šnipinėjimu Vokietijos teritorijoje.
Nepaisant turimų nesutarimų, Berlyno vyriausybė toliau įgyvendina planus užbaigti prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream 2“, leisiantį tiekti Vokietijai dvigubai daugiau rusiškų gamtinių dujų.
